Žengiame į didįjį Velykų tridienį

Balandžio 4-ąją švęsime Kristaus prisikėlimo šventę – Velykas. Paskutinė savaitė iki šios iškilmės vadinama Didžiąja arba Šventąja, nes šiomis dienomis minimi svarbiausi Kristaus gyvenimo, kančios ir prisikėlimo įvykiai.

Didžiajame Velykų tridienyje sudabartinamas ir išgyvenamas Velykų slėpinys, tai yra Viešpaties perėjimas iš šio pasaulio pas Tėvą. Švęsdama šį slėpinį liturginiais ir sakramentiniais ženklais Bažnyčia vienijasi su savo Sužadėtiniu Kristumi.

Per pirmąsias dvi Tridienio dienas tęsiamas šventas Velykų pasninkas, kurio metu pagal tradiciją Bažnyčia pasninkauja, nes „iš jos atimtas Sužadėtinis”. Didįjį penktadienį visur dera laikytis pasninko ir abstinencijos. Rekomenduojama pratęsti pasninką ir Didįjį šeštadienį, kad Bažnyčia pakilia ir atvira dvasia ateitų į Prisikėlimo šventės džiaugsmą.

Didysis Ketvirtadienis priklauso dviems liturginiams laikotarpiams: iki Liturginių Valandų Vakarinės maldos tęsiasi gavėnia, o Paskutinės Vakarienės Mišiomis prasideda Didysis Velykų tridienis. Didžiojo Ketvirtadienio ryto šv. Mišios, dar vadinamos Krizmos Mišiomis, kuriose parengiama šventoji Krizma ir palaiminami Katechumenų (kandidatų į krikščionis) ir Ligonių sakramento aliejai. Jos turi būti švenčiamos katedroje ar dėl pastoracinių priežasčių kitoje, reikšmingoje, bažnyčioje. Nauja Krizma ir katechumenų aliejus dažnai naudojami Velykų naktį švenčiant įkrikščioninimo sakramentus. Taip pat šioje liturgijoje išreiškiama kunigų bendrystė su savo vyskupu vienintelėje Kristaus kunigystės tarnystėje. Šiai tarnystei paliudyti, kunigai su vyskupu susirenka į šv. Mišias iš įvairių vyskupijos vietų.

Kadangi vakare švenčiamose Viešpaties Vakarienės Mišiose bus atmenamas ir Kunigystės sakramento įsteigimas, kunigai atnaujina savo bendrystę su Vyskupu ir šventimais duotus pažadus. Drauge šiose iškilmėse yra kviečiami dalyvauti ir visi tikintieji, kurie vienijasi su savo ganytojais Šventąja Komunija.

Didžiojo Penktadienio pamaldas tradiciškai sudaro trys dalys: Žodžio liturgija, Kryžiaus pagarbinimas ir Komunija. Pamaldose vietoj juodų liturginių drabužių dabar dėvimi raudoni, nes raudona – kankinių spalva, ypač tinkanti minint Kristaus kančią, iš kurios visi kankiniai sėmėsi meilės ir tvirtumo.

Didysis Penktadienis – Kristaus kančios ir mirties diena. Tai diena, kai „yra paaukotas mūsų Velykų Avinėlis, Kristus“. Bažnyčia, apmąsto savo Viešpaties kančią ir adoruoja Kryžių. Pagal seną tradiciją Bažnyčia visame pasaulyje šią dieną nešvenčia Eucharistijos. Didysis penktadienis yra visai Bažnyčiai privaloma atgailos ir pasninko diena. Šią dieną taip pat nešvenčiami ir kiti sakramentai, išskyrus Atgailos ir Ligonių patepimo. Tądien vakare bažnyčiose vyksta trijų dalių Viešpaties kančios liturgija, kurią tradiciškai sudaro trys dalys: Žodžio liturgija, Kryžiaus pagarbinimas ir Komunija. Tikintieji klausosi  Dievo žodžio, pagerbia Kryžių, priima šventąja Komuniją iš vakarykštės Eucharistijos duonos, saugotos ir adoruotos bažnyčioje.

Didįjį šeštadienį Bažnyčia budi prie Viešpaties kapo, apmąstydama Jo kančią ir mirtį bei nužengimą į pragarus, ir malda bei pasninku laukdama Viešpaties prisikėlimo. Šią dieną Bažnyčia griežtai susilaiko nuo šv. Mišių aukos. Švenčiama tik Vigilija (lot. budėjimas), kaip sako Tradicija, „visų šventųjų Vigilijų motina”, primenanti šventąją Viešpaties prisikėlimo naktį. Bažnyčia budėdama laukia Viešpaties prisikėlimo ir švenčia įkrikščioninimo sakramentus. Žydai visą naktį budėdami laukdavo Viešpaties perėjimo ir išlaisvinsiančio juos iš faraono vergijos. Šitokia kasmetė žydų Velykų vigilija buvo tikrosios Kristaus Paschos, tikrojo išlaisvinimo nakties provaizdis. Bažnyčia nuo pat pradžių, ypač šia nakties Vigilija, švęsdavo kasmetinę Paschą, iškilmių iškilmę. Kristaus prisikėlimas yra mūsų tikėjimo ir vilties pamatas; per krikštą ir sutvirtinimą esame įskiepyti į Kristaus Velykų slėpinį: su juo mirę, palaidoti ir prikelti, su juo ir karaliausime. Vigilija taip pat yra Viešpaties atėjimo laukimas.

Velykų vigiliją sudaro keturios dalys: po Žiburių liturgijos ir Velykų šlovinimo Žodžio liturgijoje Bažnyčia apmąsto stebėtinus darbus, kuriuos Dievas nuo pradžios nuveikė žmonių labui. Tada Bažnyčia priima naujus, per Krikštą gimusius narius ir kartu su jais pakviečiama prie Viešpaties jai parengto stalo, kuris yra Viešpaties mirties ir prisikėlimo atminimas.

Velykų dienos liturgija švenčiama su ypatingu iškilmingumu. Per atgailos aktą šlakstomasi Didžiojo Šeštadienio Vigilijos metu palaimintu vandeniu. Prie altoriaus dega Velykų žvakė. Pasibaigus Velykų laikui ši žvakė pagarbiai saugoma bažnyčioje prie krikštyklos, kad švenčiant Krikšto sakramentą nuo jos būtų uždegamos krikštijamųjų žvakės.