„Vargšų jūs visuomet turite su savimi“ (Mk 14, 7)
Popiežius PRANCIŠKUS. Žinia 5-osios Pasaulinės vargstančiųjų dienos proga
2021 m. lapkričio 14-oji, XXXIII eilinis sekmadienis
1. „Vargšų jūs visuomet turite su savimi“ (Mk 14, 7). Jėzus ištarė šiuos žodžius likus kelioms dienoms iki Velykų, valgydamas prie stalo Betanijoje, Simono, vadinamo Raupsuotuoju, namuose. Kaip pasakoja evangelistas, įėjo moteris su alebastriniu indu, pilnu labai brangaus kvapaus aliejaus, kurį išliejo ant Jėzaus galvos. Šis gestas sukėlė didžiulę nuostabą ir dvi skirtingas interpretacijas.
Pirmoji buvo pasipiktinimas, reiškiamas kai kurių ten dalyvavusių, įskaitant ir mokinius, kurie, turėdami omenyje aliejaus kainą – apie tris šimtus denarų, o tai prilygo darbininko metų atlyginimui, – manė, kad geriau būtų tą aliejų parduoti ir gautus pinigus atiduoti vargšams. Jono evangelijoje šios pozicijos laikosi Judas: „Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir pinigų neatiduoda vargšams?“ Evangelistas atkreipia dėmesį: „Jis taip sakė ne kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas rankose kasą, grobstė pajamas“ (12, 5–6). Neatsitiktinai ši aštri kritika kyla iš išdaviko lūpų: tai įrodo, jog neatsižvelgiantys į vargšus išduoda Jėzaus mokymą ir negali būti jo mokiniai. Mąstydami apie šią situaciją prisiminkime stiprius Origeno žodžius: „Judas apsimetė, kad rūpinasi vargšais <…>. Jeigu šiandien kuris nors, kas valdo Bažnyčios kasą ir kalbėdamas kaip Judas užtaria vargšus, tačiau po to pasiima sau tai, kas įdėta į rinkliavų dėžutę, – tegul tokiems tenka Judo likimas“ (Evangelijos pagal Matą komentaras 11, 9).
Antrąją interpretaciją pateikia pats Jėzus ir įgalina mus suvokti moters atlikto gesto gilią prasmę. Jis sako: „Palikite ją ramybėje! Kam ją skaudinate? Ji man padarė gerą darbą“ (Mk 14, 6). Jėzus žino, kad artinasi jo mirtis, ir iš anksto įžvelgia šiame geste savo nebegyvo kūno patepimą prieš paguldant jį į kapą. Šis požiūris pranoksta tai, ką galėjo įsivaizduoti buvusieji prie stalo. Jėzus jiems primena, kad pirmutinis vargšas yra jis pats, vargingiausias iš vargšų, nes atstovauja jiems visiems. Dievo Sūnus priima tos moters gestą taip pat vargšų, vienišųjų, marginalizuotų ir diskriminuojamų žmonių vardu. Savo moterišku jautrumu ji pasirodo esanti vienintelė suprantanti Viešpaties sielos būklę. Šiai anoniminei moteriai galbūt skirta reprezentuoti visą moterų pasaulį, kuris amžių būvyje bus bebalsis, patirs prievartą, – su ja prasideda reikšmingas moterų dalyvavimas Jėzaus gyvenimo kulminacijoje: jo nukryžiavime, mirtyje ir palaidojime, po to Prisikėlusiojo pasirodyme. Moterys, kurios dažnai diskriminuojamos, neprileidžiamos prie atsakingų postų, Evangelijos puslapiuose yra svarbios Apreiškimo istorijos veikėjos. Iškalbingi baigiamieji Jėzaus žodžiai šią moterį susiejant su didžia evangelizacijos misija: „Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama Evangelija, bus ir jos atminimui pasakojama, ką ji yra man padariusi“ (Mk 14, 9).