Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapija

KONTAKTAI

Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Vasario 16-osios g. 11, 71121 Šakiai
Tel. 8 345 52335

Raštinė ir klebonija
Vasario 16-osios g. 11, 71121 Šakiai
Tel. (345) 52335; mob. 8 685 64335 (klebonas kun. Vytautas Antanas Matusevičius)
El. p. parapijasakiu@gmail.com
Parapijos svetainė internete
Facebook

Parapijos namai
Bažnyčios g. 5/Nepriklausomybės g. 12, 71122 Šakiai
Tel. (345) 60018

Parapijos senelių namai
Nepriklausomybės g. 5, 71282 Šakiai

Koplyčios
Plieniškių (Plieniškių g. 14, Plieniškių k., Šakių r.)
Šakių ligoninės (Bažnyčios g. 37, 71123 Šakiai)

PAMALDOS IR ATLAIDAI

ŠV. MIŠIOS:

Pirmadieniais – 18 val.
Antradieniais – 8 val.
Trečiadieniais – 18 val.
Ketvirtadienį- Penktadienį – 8 ir 18 val.
Šeštadienį – 10 ir 18 val.
Sekmadienį 8, 10 ir 12 val.

Pirmą mėn. penktadienį tik 10 ir 18 val.

Paskutinį mėn. penktadienį tik 15 ir 18 val.

Išpažintys klausomos pusvalandį prieš šv. Mišias ir šv. Mišių metu bažnyčioje

Švč. Sakramento adoracija kiekvieno mėnesio:

  • pirmąjį sekmadienį po 8 val. šv. Mišių iki 10 val.,
  • pirmąjį ketvirtadienį nuo 9 val. iki 18 val.
  • pirmąjį penktadienį 10.30–11 val.,
  • kiekvieną penktadienį po vakarinių Šv. Mišių iki 20 val.,
  • pirmąjį šeštadienį 17.30–18 val.

Gegužinės pamaldos sekmadieniais ir šiokiadieniais 18.30 val., šeštadieniais 10.30 val.

Birželinės pamaldos sekmadieniais ir šiokiadieniais 18.30 val., šeštadieniais 10.30 val. prie išstatyto Švč. Sakramento

Rožinio malda kiekvieną dieną 17 val. kartu su M. Marijos pamaldomis, šeštadieniais 9.30 val.

ATLAIDAI

Šv. Jurgio – balandžio 23 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Šv. Jono Krikštytojo Gimimo – birželio 24 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Švč. M. Marijos Gimimo – rugsėjo 8 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

PARAPIJOS TERITORIJA

Šakių miestas.

Gyvenvietės ir kaimai:
Aržuolupiai, Ašmučiai, Baltkojai, Batiškiai, Bedaliai, Briedžiai, Dačnaujiena, Daugėliškiai, Degučiai, Duobiškėliai, Giedručiai, Girėnai, Gnievai, Gulbinai, Juniškiai, Katinėliai, Kermušynai, Krūtuliai, Kumpupiai, Lembūdžiai, Matuliai, Melninkai, Nartai, Piliukiškė, Pyragiai, Plieniškiai, Prūseliai, Rėkeliai, Ritiniai, Striūpai, Šilgaliai, Šlišai, Švarpliai, Vabališkiai, Valiai, Valiuliai ir Žirniai.

Šakių šv. Jono Krikštytojo parapija ribojasi su Gelgaudiškio, Ilguvos, Kaimelio, Lukšių, Plokščių, Sintautų ir Slavikų parapijomis.

BENDRUOMENĖ

  • Liturginės grupės: altoriaus tarnybos grupė, Sumos, kamerinis, ir besiruošiančių I Komunijai vaikų chorai
  • Mokymo-katechezės grupės: ALFA kurso grupė
  • Parapijos centrai – Caritas, Šeimos centras
  • Kitos grupės – „Marijos legionas“ Ligonių sveikata, Gyvojo Rožinio draugija, pal. J. Matulaičio draugija, Kolumbo riteriai, Motinos maldoje grupė, Šventojo Rašto grupė, Dievo Gailestingumo grupė.

REKVIZITAI

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapija
Juridinio asmens kodas 291297150
Adresas Vasario 16-osios g. 11, 71121 Šakiai
Bankas „Luminor Bank“ AB
A. s. LT764010042100031651

APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

1689 metais Gelgaudiškio dvaro savininkas Andrius Gelgaudas Šakaičių kaime pastatė medinę koplyčią su 9 stikliniais langais ir vienu altoriumi, tai žinoma iš žemaičių vyskupo Jono Jeronimo Krišpino Gelgaudiškio bažnyčios vizitacijos akto. Žinoma, kad kas trečią sekmadienį į koplyčią atvažiuodavo kunigas iš Gelgaudiškio aukoti Šv. Mišias. Už teikiamus patarnavimus žmonės kunigui atsidėkodavo maisto produktais. Koplyčia buvo Gelgaudiškio filija.
XVII a. pabaigoje Šakaičių kaimą užplūdo žydai, todėl dauguma lietuvių krikščionių pardavę savo namus, išvyko gyventi į kitas vietoves. Sumažėjus katalikų nebuvo tikslo Šakaičių kaimui skirti vikarą.
1719 m. Gelgaudiškio dvaro savininkė Antonija Valdšteinaitė  Gelgaudienė  Sapiegienė  Šakaičių koplyčios dvasinių turtų išlaikymui Kerėplių kaime ( dabar Girėnų) užrašė koplyčiai valaką (19,796 ha.) žemės, skyrė iš dvaro 3000 auksinių pinigais ir 100 auksinių subsidijos klebono išlaikymui. 1748 m. kunigaikščio Mykolo Čartoriskio rūpesčiu, vietoj sunykusios Šakių šventovės, pastatė naują medinę bažnyčią.
Šakių parapija įkurta 1801 metais.  Vokiečių baronas von Keidelis, nuo 1795 m. valdęs Gelgaudiškio dvarą atėmė A. Sapiegienės teiktas privilegijas Šakių bažnyčiai ir paskyrė 130 talerių algą klebonui su kai kuriais priedais.
1802 m. prie bažnyčios buvo atidaryta parapijinė mokykla. 1823 m. Šakių bažnyčia buvo atnaujinta barono von Keidelio ir parapijiečių lėšomis. Atnaujintą bažnyčią koncekravo Seinų vyskupas Strašinskis 1840 metais.
1863 m. Šakių bažnyčios vikaras kun. Matas Čarneckis (1825- 1899) apkaltintas sukilėlių rėmimu buvo areštuotas ir 20 mėn. kalintas.
1906 m. parapijiečiai nutarė statyti naują mūrinę bažnyčią, bet sutrukdė I pasaulinis karas, todėl statyba buvo atidėta iki 1934 metų. Bažnyčios statybos reikalais rūpinosi klebonas kun. Bronius Vaišnora. Lėšas aukojo parapijiečiai, be to buvo atspausdintas bažnyčios projekto atvirukas, kurį už pinigus platino žmonėms, kad surinktų lėšų bažnyčios statybai.  Sumodernintos, romantiškojo stiliaus bažnyčios, su aukštu bokštu, projektą paruošė Vytautas Landsbergis- Žemkalnis.
Po 1910 m. prie bažnyčios įkurta  Šakių krikščionių darbininkų draugija, 1913 m. – lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Kun. Juozo Šalčiaus ( 1900- 1988) iniciatyva 1930 m. Šakiuose buvo surengtas pirmasis Zanavykijos katalikiškojo jaunimo kongresas.
1935 m. rugsėjo 8 d. jau išlietus naujos bažnyčios pamatus pašventino Vilkaviškio vyskupas Antanas Karosas. Statyba vyko penkerius metus. 1940 m. gruodžio 8 d. baigtą statyti naująją bažnyčią pašventino vyskupas Vincentas Padolskis. Šalia bažnyčios buvo pastatyta mūrinė dviejų aukštų klebonija.
1940 m. Šakių parapijoje buvo 4500 katalikų.
1944 m. artėjant frontui bažnyčia buvo užminuota. Yra žinių, kad bažnyčią mėginta išgelbėti, dalis minų buvo atjungtos, bet liko ties priekine dalimi, bokštu. Sprogimo metu bokštas ir prisbiterija buvo visiškai sunaikinti. Labai nukentėjo ir visa bažnyčia nuo sprogimo metu kilusio gaisro – sudegė stogas, įgriuvo lubos, sugadintos grindys, altorius, kiti vidaus įrengimai. Karo metu sudegė ir senoji Šakių medinė bažnyčia. Sudegus bažnyčiai pamaldos vyko klebonijoje laikinoje koplyčioje.
1945 m. tuometinio Šakių parapijos klebono A. Gustaičio rūpesčiu ir didelių pastangų dėka, Šakių bažnyčia buvo pradėta kelti iš griuvėsių,   atstatytas gerokai žemesnis bokštas, suremontuotas bažnyčios vidus. Visi pokarinės bažnyčios atstatymo vargai ir rūpesčiai nuoširdžiai ir gyvai prisimenami A. Gustaičio knygoje ,,Iš griuvėsių pakilusi”. 1948 metais šakiečiai Šv. Velykas sutiko jau šiek tiek atstatytoje bažnyčioje. Tais pačiais metais nacionalizuota klebonija.
Vėliau bažnyčios atstatymo, užbaigimo ir išpuošimo darbais rūpinosi klebonai: kun. Albinas Jaudegis, kun. Juozas Matulevičius. Daug darbų gražinant bažnyčią atliko 1967-1989 m. Šakiuose klebonavęs kun. Juozas Žemaitis, dabar Vilkaviškio vyskupijos vyskupas emeritas, Perstatyti visi altoriai (1973 m. pastatyti trys nauji altoriai), padaryti nauji suolai, pastatyta meniška sakykla, įdėti vitražai languose, paauksuoti paveikslai altoriuose, lubos išpuoštos gipsatūra, įrengtas centrinis šildymas ir kt.
Bažnyčia turi modernistinio renesanso bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė. Vidus trijų navų, vidurinioji aukštesnė.  Šventoriaus tvora metalinė, papuošta kryželiais. Šventoriuje palaidotas kun. A. Samuolis ( 1915- 1987), buvęs tremtinys, Šakiuose tarnystę ėjęs nuo 1967 metų.