SINODO GENERALINIS SEKRETORIATAS
„Išplėsk savo palapinės erdvę“
(plg. Iz 54, 2)
Žemyninio etapo darbinis dokumentas
Vatikanas, 2022 m. spalio 24 d.
SANTRUMPOS
PD – XVI generalinės ordinarinės vyskupų sinodo asamblėjos Parengiamasis dokumentas Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas ir misija, 2021 m. rugsėjo 7 d.
ŽED – Žemyninio etapo dokumentas
VK – vyskupų konferencija
USG – Generalinių vyresniųjų sąjunga (Unione superiori generali)
UISG – Tarptautinė generalinių vyresniųjų sąjunga (The International Union of Superiors General)
TURINYS
Įvadas
1. Sinodo kelionės patirtis
1.1. „Sinodalumo vaisiai, sėklos ir piktžolės“
1.2. Iš Krikšto kylantis visų bendras kilnumas
2. Šventojo Rašto klausymasis
3. Misionieriškos sinodinės Bažnyčios link
3.1. Klausymasis, kuris tampa svetingas
3.2. Misijos seserys ir broliai
3.3. Bendrystė, dalyvavimas ir bendra atsakomybė
3.4. Formą įgaunantis sinodalumas
3.5 Sinodo gyvenimas ir liturgija
4. Kiti žingsniai
4.1. Atsivertimo ir reformų kelionė
4.2. Žemyninio etapo metodika
Įvadas
1. Sinodas tęsiasi! Praėjus metams nuo Sinodinės kelionės pradžios, galime tai entuziastingai patvirtinti! Per šią pirmąją konsultacinio etapo dalį milijonai žmonių visame pasaulyje įsitraukė į sinodo veiklą: vieni dalyvaudami vietinio lygmens susitikimuose, kiti – bendradarbiaudami įkvepiant ir koordinuojant veiklą įvairiais lygmenimis, treti – aukodami savo maldas už sinodą: „Taip pat dėkojame kontempliatyviosioms vienuolėms, kurios lydėjo savo žmones maldoje ir toliau meldžiasi už Sinodo vaisius“ (Peru VK). Visi šie įsitraukę žmonės yra tikrieji sinodo veikėjai!
2. Juos išjudino noras atsakyti į pagrindinį klausimą, kuriuo grindžiamas visas procesas – kaip ši „kelionė kartu“, kuri šiandien vyksta įvairiais lygmenimis (nuo vietinio iki visuotinio), leidžia Bažnyčiai skelbti Evangeliją pagal jai patikėtą misiją ir kokių žingsnių Dvasia kviečia mus imtis, kad augtume kaip sinodinė Bažnyčia?“ (PD, 2).
3. Pakeliui jie patyrė džiaugsmą susitikti kaip broliai ir seserys Kristuje, dalytis tuo, kas juose skambėjo klausantis Žodžio, ir drauge svarstyti Bažnyčios ateitį Parengiamojo dokumento (PD) pagrindu. Tai žadino troškimą, kad Bažnyčia būtų vis labiau sinodinė: sinodalumas jiems tapo nebe abstrakčia sąvoka, bet konkrečia patirtimi; jie paragavo jo skonio ir nori tai daryti toliau. „Per šį procesą atradome, kad sinodalumas yra būdas būti Bažnyčia – iš tikrųjų tai yra būdas būti Bažnyčia.“ „Šventoji Dvasia prašo mūsų būti labiau sinodiškais“ (Anglijos ir Velso VK).
4. Jų patirtis buvo išreikšta žodžiais, kuriuos įvairios bendruomenės ir grupės atsiuntė vyskupijoms. Šie pranešimai buvo apibendrinti ir perduoti vyskupų konferencijoms, o jos savo ruožtu, pagal PD pateiktas gaires, parengė apibendrinimą, kuris buvo nusiųstas Sinodo generaliniam sekretoriatui.
5. Globaliai žvelgiant dalyvavimas viršijo visus lūkesčius. Iš viso Sinodo sekretoriatas sulaukė 112 įžvalgų iš 114 vyskupų konferencijų ir visų 15 Rytų Katalikų Bažnyčių atstovų, taip pat 17 įžvalgų iš 23 Romos kurijos dikasterijų, taip pat vienuolių vyresniųjų (USG/UISG), pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų, tikinčiųjų asociacijų bei pasauliečių judėjimų. Be to, „Skaitmeninio sinodo“ iniciatyva iš pavienių asmenų ir grupių gauta daugiau kaip tūkstantis nuomonės pareiškimų, taip pat įžvalgų, surinktų per socialinę žiniasklaidą. Ši medžiaga buvo išdalinta ekspertų grupei: vyskupams, kunigams, pašvęstiesiems vyrams ir moterims, pasauliečiams vyrams ir pasaulietėms, kilusiems iš visų žemynų ir pasižymintiems labai įvairiomis dalykinėmis kompetencijomis. Perskaitę apibendrinimus šie ekspertai beveik dvi savaites dirbo kartu su redakcine grupe, kurią sudarė generalinis relatorius, Sinodo generalinis sekretorius, sekretoriaus pavaduotojai ir įvairūs Sinodo sekretoriato pareigūnai bei Koordinacinio komiteto nariai. Galiausiai prie šios grupės prisijungė Generalinės tarybos nariai. Kartu jie darbavosi maldos bei įžvalgumo atmosferoje ir dalijosi skaitymo vaisiais, ruošdamiesi rengti šį Žemyninio etapo dokumentą (ŽED).
6. Citatomis, kurios įterpiamos į ŽED, stengiamasi atskleisti gautos medžiagos gausą, leidžiant skambėti Dievo tautos balsui iš visų pasaulio kraštų ir rasti atgarsį. Jų negalima suprasti kaip patvirtinančių kurios nors konkrečios žemės rutulio vietovės poziciją ar tiesiog atspindinčių geografinę įvairovę, nors ir stengtasi užtikrinti tam tikrą pusiausvyrą šaltinių kilmės požiūriu. Šios citatos greičiau buvo pasirinktos todėl, kad jose itin stipriai, gražiai ar tiksliai išreikšti jausmai, kurie išsakyti daugelyje pranešimų. Vis dėlto akivaizdu, kad joks dokumentas negalėtų sutalpinti tikėjimo gelmės, vilties gyvybingumo ir meilės veržlumo, sklindančių iš gautų pranešimų. Už jų galima įžvelgti patirties, kurią įgijo įvairios Bažnyčios, išsirengusios ir atsivėrusios kalbėjusių balsų įvairovei, galią bei turtingumą. Sudaryti sąlygas šiam susitikimui ir dialogui yra Sinodo kelionės, kurios galutinis tikslas – ne parengti dokumentus, bet atverti vilties horizontus Bažnyčios misijai įgyvendinti, prasmė.
7. Būtent šioje kelionėje, kuri dar toli gražu nesibaigė, ŽED randa savo prasmę. Atsižvelgiant į žemyninį Sinodo kelionės etapą, dokumente aplink nedidelį skaičių esminių temų sutelktos viso pasaulio Dievo tautos viltys ir rūpesčiai. Taip jis suteikia galimybę vietinėms Bažnyčioms įsiklausyti į viena kitos balsus turint prieš akis 2023 m. žemyninį susitikimą. Jo užduotis – sudaryti prioritetų sąrašą, kuriuo remdamasi Vyskupų sinodo XVI eilinės generalinės asamblėjos, vyksiančios 2023 m. spalio 4–29 d., pirmoji sesija pateiks savo įžvalgas.
8. Išsiaiškinę ŽED funkciją galime atkreipkime dėmesį į tai, kuo jis nėra: tai nėra baigiamasis dokumentas, nes procesas dar toli gražu nebaigtas; tai nėra Bažnyčios Magisteriumo dokumentas ar sociologinės apklausos ataskaita; jame nėra suformuluotų veiklos nuorodų, tikslų ir uždavinių, taip pat nėra išsamiai išdėstytos teologinės vizijos. Vis dėlto jis yra teologinis ta prasme, kad jame glūdi išskirtinis teologinis lobis, slypintis per Dievo tautą perteikto Dvasios balso klausymosi patirtyje, atskleidžiančioje sensus fidei. Dokumentas yra teologinis ir dėl to, kad yra skirtas tarnauti Bažnyčios misijai: skelbti Kristų – dėl pasaulio išganymo mirusį ir prisikėlusį.
9. Kad būtų išvengta nesusipratimų skaitant ŽED, būtina nepamiršti ypatingo dokumento pobūdžio ir jo struktūros. Dokumentas pradedamas skyriumi, kuriame pateikiamas daugiau nei įprastas pasakojimas apie tai, „kas įvyko“, pristatant iki šiol patirtą sinodalumą, konsultuojantis su Dievo tauta vietinėse Bažnyčiose ir vyskupų konferencijų ganytojų įžvalgumą: jame aprašoma sinodinė patirtis, pristatomi sunkumai, su kuriais susidurta, ir svarbiausi sukaupti vaisiai, nurodant kertines autentiškos kolektyvinės krikščioniškojo tikėjimo patirties sudedamąsias dalis. Tokiu būdu jame nepateikiamas sinodalumo apibrėžimas siaurąja prasme – tam galima pasitelkti PD arba Sinodo interneto svetainėje (www.synod.va) esančią medžiagą, – bet išreiškiamas bendras sinodalumo patirties pojūtis, kurį išgyveno dalyvavusieji. Tai, kas išryškėja, yra gilus visų pakrikštytųjų bendro kilnumo įsisąmoninimas, autentiškas sinodinės Bažnyčios ramstis ir teologinis vienybės, galinčios atsispirti homogenizacijos siekiui, pamatas. Tai leidžia mums ir toliau skatinti bei tinkamai naudotis charizmų įvairove, kurią Dvasia su nenuspėjama gausa išlieja ant tikinčiųjų.
10. Antrajame skyriuje pateikiamas biblinis motyvas – palapinės įvaizdis, kuriuo prasideda Izaijo knygos 54 skyrius. Šis įvaizdis ir pasakojimas yra raktas į ŽED turinio aiškinimą Dievo žodžio šviesoje, kuris įveda į Dievo pažadą ir tampa Jo tautos ir Bažnyčios pašaukimu: „Išplėsk savo palapinės erdvę!“
11. Ši palapinė yra bendrystės erdvė, dalyvavimo vieta ir misijos pagrindas. Savo ruožtu trečiajame dokumento skyriuje suformuluojami kertiniai Sinodinės kelionės žodžiai, susiejant juos su Dievo tautos klausymosi vaisiais. Tai daroma sutelkiant juos į penkias kylančias tarpusavyje susipynusias įtampas:
1) klausymasis kaip atvirumas priimti prasideda nuo radikalaus troškimo visus įtraukti, nes niekas negali būti atstumtas. Šis troškimas suprantamas bendrystės su seserimis ir broliais bei bendrystės su mūsų bendru Tėvu perspektyvoje. Klausymasis čia pasirodo ne kaip instrumentinis veiksmas, bet kaip Dievo, kuris klausosi savo tautos, pagrindinės laikysenos priėmimas, taip pat ir kaip Viešpaties, kurį evangelijos mums nuolat pristato besiklausantį žmonių, ateinančių pas jį Šventosios Žemės keliais, sekimas. Šia prasme klausymasis jau yra misija ir skelbimas;
2) mūsų išėjimas į misiją. Katalikai pripažįsta, kad šią misiją reikia vykdyti kartu su kitų konfesijų broliais ir seserimis bei vedant dialogą su kitų religijų tikinčiaisiais, žmogiškus rūpinimosi veiksmus paverčiant autentiškais dvasiniais išgyvenimais, skelbiančiais Dievo, kuris rūpinasi atiduodamas už mus savo gyvybę, kad mes jos apsčiai turėtume, veidą;
3) įsipareigojimas vykdyti misiją reikalauja prisiimti dalyvavimu grindžiamą stilių, kuris atitinka visų pakrikštytųjų visišką atsakomybę už vieną Bažnyčios misiją, kylančią iš bendro krikšto kilnumo;
4) kurti konkrečias galimybes gyventi bendrystėje, dalyvauti ir vykdyti misiją per struktūras ir institucijas, kuriose įsikūrę žmonės, tinkamai ugdomi ir palaikomi gyvo dvasingumo;
5) liturgija, ypač eucharistinė liturgija, krikščioniškojo gyvenimo šaltinis ir viršūnė, suburia bendruomenę, daro bendrystę apčiuopiamą, įgalina dalyvavimo praktiką ir Žodžiu bei sakramentais maitina misijos impulsą.
12. Galiausiai ketvirtajame skyriuje pateikiamas žvilgsnis į ateitį, apeliuojant į du lygmenis, kurie abu yra būtini, kad galėtume eiti šiuo keliu: dvasinį, kuris siekia orientuoti į misionieriško sinodinio atsivertimo horizontą, ir metodologinį, kuriame nurodomi tolesni žingsniai žemyniniame etape.
13. ŽED bus suprantamas ir naudingas tik tada, jei jį skaitysime mokinio akimis, kuris atpažįsta jį kaip atsivertimo į sinodinę Bažnyčią kelio liudijimą. Tai reiškia Bažnyčią, kuri klausydamasi mokosi, kaip atnaujinti savo evangelizacinę misiją laiko ženklų šviesoje, kad ir toliau siūlytų žmonijai tokį buvimo ir gyvenimo būdą, kuriame visi galėtų jaustis įtraukti kaip veikėjai. Šiame kelyje mūsų žingsnių žibintas yra Dievo žodis, teikiantis šviesą, dėl kurios galima iš naujo perskaityti, aiškinti ir išreikšti išgyventą patirtį.
14. Kartu meldžiamės:
Viešpatie, Tu surinkai visą savo tautą į Sinodą.
Dėkojame tau už džiaugsmą,
patirtą tų, kurie nusprendė išsiruošti ir
per šiuos metus įsiklausyti į Dievą ir į savo brolius bei seseris
laikydamiesi priėmimo, nuolankumo, svetingumo ir broliškumo nuostatų.
Padėk mums įžengti į šiuos puslapius kaip į „š