Bagotosios Šv. Antano Paduviečio parapija

KONTAKTAI

Bagotosios Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Šilo g. 41, Bagotoji, 69381 Kazlų Rūdos sav.

Raštinė ir klebonija
Šilo g. 43, Bagotoji, 69381 Kazlų Rūdos sav.

Tel. +370 650 61773 (klebonas kun. Andrius Vaitkūnas)

bagotosios.parapija1912@gmail. com

PAMALDOS IR ATLAIDAI

ŠV. MIŠIOS:

  • Sekmadieniais – 11 val. (atlaidų metu 12 val.)
  • Šiokiadieniais – pirmą mėnesio penktadienį – 17 val.
  • Šeštadieniais – 10

Išpažintys klausomos prieš šv. Mišias

Švč. Sakramento adoracija – kiekvieną ketvirtadienį 16 val.

Gegužinės pamaldos – sekmadieniais po 11 val. šv. Mišių, šiokiadieniais po 17 val. šv. Mišių

Birželinės pamaldos – sekmadieniais po 11 val. šv. Mišių, šiokiadieniais po 17 val. šv. Mišių

Rožinio malda – spalio mėn. sekmadieniais po 11 val. šv. Mišių

ATLAIDAI

Šv. Juozapo – kovo 19 d. (keliama į artimiausią sekmadienį),
Šv. Antano Paduviečio – birželio 13 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

PARAPIJOS TERITORIJA

Gyvenvietės ir kaimai:
Audiejiškė, Bagotoji, Bartininkai, Būdvietis II, Eglinčiškė, Eglupis, Geruliškė, Girnupiai, Griešiai, Guobiniškė, Juodbariškė, Kampiniai, Kalva, Karkliniai, Kirsnokiškė, Klampupiai, Kriauniškė, Krūveliai, Kučiškė, Kvietkapušis, Linksmakalnis, Muriniškė, Rūdupis, Skindeliškė, Skučiškė, Slabada, Stainiškė, Stepkiškė, Šakmušis, Šiaudadūšė, Šiaudiniškė, Šliurpkiškė, Tarputiškė, Timinčiškė, Timinčiškė, Trakiškės, Višakiškė ir Vitkiškė.

Bagotosios Šv. Antano Paduviečio parapija ribojasi su Barzdų, Kazlų Rūdos, Nemirų, Pilviškių, Sasnavos ir Višakio Rūdos parapijomis.

BENDRUOMENĖ

  • Choras
  • Skautai

REKVIZITAI

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Bagotosios šv. Antano Paduviečio parapija
Juridinio asmens kodas 191292750
Adresas Šilo g. 41, Bagotoji, 69381 Kazlų Rūdos sav.
Bankas AB Swedbank
A. s. LT30 7300 0101 3444 6948

APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

Bagotosios Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Bagotosios kaime, 9 km į šiaurės rytus nuo Pilviškių, 9 km į pietvakarius nuo Višakio Rūdos.

Iki 1871 m. kaimo kapinėse pastatyta medinė koplyčia. 1911 m. įkurta parapija. Pilviškių klebonas S. Švilpa pastatė kleboniją ir ūkinius pastatus. Tikintieji galėjo tik susiremontuoti senąją koplyčią, tačiau be caro valdžios leidimo labi greitai pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1912 m. statyti baigta pirmojo jos klebono Simono Garmaus rūpesčiu, už parapijiečių lėšas. Statė Kauno rangovas Boleslovas Pravdinskis. Statyba atsiėjo 6500 aukso rublių. Daugelį darbų atliko patys parapijiečiai. 1913 m. bažnyčios kairiajame bokšte pbuvo akabintas 164 kg sveriantis varpas vardu „Stanislovas ir Vincas“. Vos baigta bažnyčia 1914 m. trenkus žaibui užsidegė. Gaisras buvo užgesintas, netrukus bažnyčia atstatyta.

1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, turėjęs savo biblioteką – skaityklą. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia apgriauta, sudegė parapijos trobesiai. S. Garmaus rūpesčiu bažnyčia atstatyta. 1921 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa.

Didysis altorius 1928 m. pagamintas meistro Vlado Čižausko dirbtuvėje Šiauliuose. Šoniniai altoriai buvo pagaminti meistro Adomo Karaliaus iš Suvalkų.

1939 m. pastatas suremontuotas. Pagrindines klausyklas 1944 m. pagamino L. Bendoraitis.

Klebono Vaclovo Degučio rūpesčiu (Bagotojoje nuo 1970 m.) bažnyčia suremontuota, įvestas šildymas. 2010 m. perdažytas bažnyčios vidus.

Bažnyčios architektūroje ryškus eklektikos poveikis: plano ir pagrindinio fasado kompozicijoje žymi baroko, langų formose klasicizmo, bokštų viršūnių smailuose skydeliuose – gotikos įtaka. Lygios, santūrios sienų plokštumos ir interjero sąranga perimta iš liaudies architektūros.

Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė, su apside. Vidus 3 navų, yra 3 altoriai. Viduriniąją navą pratęsia stačiakampė presbiterija. Iš abiejų pusių pristatytos žemos zakristijos. Pagrindinį fasadą puošia du kvadratiniai bokštai, susidedantys iš trijų į viršų siaurėjančių ir žemėjančių tarpsnių. Viršutinius tarpsnius užbaigia piramidiniai stogeliai. Virš priekinio fasado vidurinės dalies iškyla pusapskritis skydas. Virš apsidės stūkso mažas bokštelis, kuriame kabo signatūrinis varpelis.

Vidaus erdvėje didžioji nava platesnė ir aukštesnė už šonines. Ją dengia gaubtos lubos. Šoninių navų perdangos plokščios. Altoriai yra barokinių formų. Pagal senas tradicijas, šoninėse koplyčiose altoriai nutapyti ant sienų. Panašių altorių Lietuvos XX a. pradžios bažnyčiose jau retai pasitaiko. Drožinėta neogotikinė sakykla įrengta vidurinės navos kairėje pusėje, prie stulpo. Vargonų choras paremtas arkomis sujungtais stulpais.