Liepos 5 d., šeštadienį Atlaidų išvakarėse tikintieji rinkosi į Šv. Mišias Lūginėje, palaimintojo Jurgio Matulaičio tėviškėje. Tai jau tampa gražia tradicija – susikaupti prieš Didžiąją Atlaidų savaitę. Šv. Mišias aukojo kunigas Giedrius Juozas Bakūnas MIC, kunigai Arnas Budrius, Donatas Rolskis.
Kunigas Giedrius sakydamas homiliją aiškino Rebekos ir jos sūnaus Jokūbo poelgį siekiant pirmumo teisės. Kalbėjo apie Palaimintojo raginimą visada pasitikėti Dievo apvaizda, nes kiekvieno mūsų širdyje plazda Jėzaus liepsnelė, nors mes dažnai netikime ir nepasitikime, bet Dievas visada lieka ištikimas. Homilijos pabaigoje buvo primintas Palaimintojo kreipinys į Dievą prašant Jo (Dievo) nuolatinės pagalbos ir vedimo gyvenimo keliu.
Pirmasis Atlaidų sekmadienis sutapo su Lietuvos valstybės diena, todėl prieš Šv. Mišias buvo iškilmingai įnešta Lietuvos vėliava. Šv. Mišias aukojo kunigas Vitalijus Kodis, Palaimintojo Jurgio kanonizacijos bylos vicepostulatorius Lietuvoje, koncelebravo kanauninkas Deimantas Brogys, Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleris Linas Baltrušaitis, Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas Giedrius Juozas Bakūnas MIC. Tradiciškai pirmąjį sekmadienį tikintiesiems pristatomi išgijusiųjų per palaimintojo tėvo Jurgio užtarimą liudijimai (jų šį kartą buvo 7) ir išreiškiant padėką Palaimintajam buvo pakabinti 5 votai. Liudijimuose buvo dėkojama Dievui užtariant Palaimintajam už stebuklingus pagijimus iš mirtinų ligų. Visais atvejais buvo daug ir nuoširdžiai meldžiamasi
pavieniui, grupėse, draugijose.
Kunigas V. Kodis homilijoje apžvelgė per laikotarpį nuo Lietuvos Krikšto šventųjų ir palaimintųjų skaičių, kuris nėra gausus, priminė 2 šventuosius ir 3 palaimintuosius bei išreiškė viltį, kad du šiuo
metu esantys palaimintieji tikrai greitu laiku bus paskelbti šventaisiais. Taip pat buvo panagrinėtos ir priežastys, kodėl Lietuva turi tiek mažai asmenų „pakeltų į altorių garbę“. Kunigas Vitalijus šią situaciją siejo su Kryžiumi ir Kančia, kurių kiekvienas labai žmogiškai bijo. Ar mes bėgam nuo Jėzaus Kristaus? Atsakydamas į klausimą kunigas kalbėjo apie kiekvieno krikščionio poziciją – savo ir pasaulio atžvilgiu. Krikščionis turi būti atitolęs nuo pasaulio, nors gyvena žemėje, bet ilgisi Dangaus. Tokių žmonių daug turi Lietuva, toks buvo ir Palaimintasis, Jėzaus Kristaus Kryžių priėmęs kaip malonę. Kas tikrai myli, tas nebijo Kryžiaus ir Kančios, o jei tikėjimas silpnas, tada žmogus glaudžiasi prie pasaulio. O mes? Ar esame pasirengę nukentėti dėl Jėzaus Kristaus? Ar visada suprantame ir atsiribojame: kur kenčiu dėl Dievo, o kur kenčiu dėl savęs. Palaimintasis kentėjo dėl teisybės, žiūrėjo dėl gailestingumo, kurio šiandien žmonės taip išsiilgę – supratimo ir gailestingumo. Baigdamas homiliją kunigas pakvietė nuoširdžiai melstis intencijomis: kad netruktų kunigų, už didesnį apaštališkąjį uolumą, nes tik degantis gali uždegti kitus; pasisemti iš Tėvo Jurgio tikėjimo ugnies, nes jis degė meile ir tikėjimu, už aktyvų darbininkų kvietimą Dievo darbams.
Šv. Mišiose dalyvavo Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Seimo ir savivaldybės atstovai.
Klebonas Giedrius Juozas Bakūnas MIC padėkojo piligrimams iš Kauno Marijos legiono, Punsko bei Suvalkų parapijų.
Giedojo Marijampolės kultūros centro choras „Suvalkija“, vadovė Virginija Junevičienė.
Po agapės ir Užtarimo maldos pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje norintieji buvo palydėti į Lūginę, Palaimintojo tėviškę, kur nuo 15.00 val. vyko Švč. Sakramento adoracija.
Vida Mickuvienė, Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė
Nuotraukos Aistės Gucaitienės
(daugiau nuotraukų ir info apie atlaidus – https://www.facebook.com/profile.php?id=100094310622504)
