Kaimelio Šv. Arkang. Mykolo parapija

KONTAKTAI

Kaimelio Šv. Arkang. Mykolo bažnyčia
Vilties 4, Kaimelio km. Kidulių sen., Šakių raj. sav. LT 71404
Tel. – 8 345 62212

Koplyčios:
Švč. Jėzaus Širdies ir Švč. Mergelės Marijos, Paslaptingosios Rožės

Tel. +370 687 84371 (klebonas kun. Z. Stepanauskas)

PAMALDOS IR ATLAIDAI

ŠV. MIŠIOS:

  • Sekmadieniais – 10 val.
  • Šiokiadieniais – trečiadienį ir penktadienį – 18 val., ketvirtadienį – 9 val.
  • Šeštadieniais – 11 val.

Išpažintys klausomos  prieš šv. Mišias

Švč. Sakramento adoracija – pirmaisiais mėnesio sekmadieniais, metinėse šventėse, atlaiduose po šv. Mišių.

Gegužinės pamaldos – trečiadieniais, penktadieniais – 18 val., ketvirtadieniais – 9 val.

Birželinės pamaldos – trečiadieniais, penktadieniais – 18 val., ketvirtadieniais – 9 val.

Rožinio malda – sekmadieniais prieš šv. Mišias, spalio mėn. – po šv. Mišių.

ATLAIDAI

Šv. Arkang. Mykolo (tituliniai)  – 
Švč. Roko – 
Švč. M. Marijos Aplankymo – 

PARAPIJOS TERITORIJA

Gyvenvietės ir kaimai:
Aleksandrava , Bunikėliai, Bunikiai , Burbiškiai , Čiūriškiai , Degėsiai, Jakaičiai, Jokeliškiai , Judriai , Kaimelis, Karališkiai, Kėpštai, Kiduliai, Kukarskė , Liaušiai , Limantai , Meškinė , Palankinė , Papiškiai, Sutkiai, Šiaudinė , Šiurpiškiai, Varčiuliai, Veršupiai, Voveriai, Zuikynė ir Žygėnai.
Kaimelio Šv. arkangelo Mykolo parapija ribojasi su:
Gelgaudiškio, Slavikų, Sudargo ir Šakių parapijomis bei Kauno arkivyskupija.

BENDRUOMENĖ

  • Caritas
  • Gyvojo Rožinio grupelė
  • Parapijos choras

Rekvizitai

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Kaimelio Šv. Arkang. Mykolo parapija
Juridinio asmens kodas 191295675
Adresas Vilties 4, Kaimelio km. Kidulių sen. Šakių r. sav. Lt – 71404
Bankas Luminor
A. s. LT504010044300261779

APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

Kaimelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia stovi Kaimelio kaime, 3,5 km į pietryčius nuo Jurbarko bažnyčios.

Istorija

Kaimelio kaimas jungiasi su Kidulių dvaru ir Šiaudinės kaimu. Jis išsidėstęs kairiajame Nemuno krante, netoli Jurbarko tilto. Gyvenvietė yra 15 km į vakarus nuo Gelgaudiškio ir 31 km į Šiaurės vakarus nuo Šakių.

Pirmoji koplyčia Kidulių dvare minima 1636 m. Vėliau ji, atrodo, buvo atitekusi protestantams, nes XVII a. pabaigoje Žemaičių vysk. Jonas Jeronimas Krispinas Kiršenšteinas iš jos iškėlė ten palaidotų ne katalikų Kidulių dvarininkų palaikus. Tradiciškai laikyta, kad šis vyskupas, drauge ir Kidulių dvaro savininkas, konsekravęs Kidulių koplyčią 1685 m. rugsėjo 29 d. (Šv. Mykolo dieną), tačiau tuo metu J. J. Krispinas Kiršenšteinas vyskupo šventimų dar neturėjo. Vadinasi, arba koplyčią konsekravo ne jis, arba klaidinga konsekracijos data (1694 m. koplyčia jau minima kaip konsekruota).

Kidulių koplyčia iš pradžių veikė kaip Jurbarko parapijos filija: 1703 m. ją aptarnavo kas trečią sekmadieni iš Jurbarko atvykstantis kunigas, pamaldos joje pagyvėdavo reziduojant vyskupui arba patvinus Nemunui. 1758 m. Žemaičių vysk. Antanas Dominykas Tiškevičius išlaisvino Kidulių koplyčią nuo priklausomybės bet kokiai parapinei bažnyčiai ir nustatė jai priklausančią teritoriją – keturiolika Jurbarko ir Skirsnemunės parapijų kaimų kairiajame Nemuno krante. Galima sakyti – kad būtent tada Kidulių koplyčia tapo bažnyčia – savarankiška teritorine filija. Tai liudija 1758 m. rugsėjo viduryje pradėtos rašyti krikšto (nuo 1760 m. – ir santuokos) metrikų knygos. Atrodo, kad vysk. A. D. Tiškevičiui mirus padėtis pasikeitė. 1763 m. Kidulių bažnyčią perėmęs kamendorius Jonas Juškevičius vyskupo ordinaro (Jono Dominyko Lopacinskio?) liepimu bažnyčios administravimą vėl perdavė Jurbarko kleb. Ignotui Koncevičiui, o 1774 m. Žemaičių vyskupijos bažnyčių sąraše Kidulių bažnyčia paminėta kaip Jurbarko parapijoje esanti viešoji koplyčia. Jai priklausančių tikinčiųjų skaičius nenurodytas. Kaip matyti iš Kidulių dvaro savininkės Teresės Karpytės-Potockienės 1790 m. dokumento, dvaras ir toliau išlaikė savo reikmėms tarnaujančius nuolatinius kapelionus.

1804 m. Kidulių bažnyčia laikyta parapine, išvardyti 23 jai priklausantys kaimai su 1945 gyventojais. Išsiaiškinus, kad bažnyčia formaliai neturi parapinės bažnyčios statuso, tarp 1808 ir 1815 m. ji kaip filija buvo prijungta prie Plokščių bažnyčios, nors ją ir toliau aptarnavo atskiri kamendoriai, kartais talkinami vikaro ar rezidento. Kidulių bažnyčia kaip filijinė 1818 m. įrašyta Augustavo vyskupijos steigimo bulėje. XIX a. viduryje tvirtinta, kad Kaimelio bažnyčia virto filija jos kamendoriui Pranciškui Norvilai tapus Plokščių klebonu, bet pasilikus Kidulių bažnyčią. Toks aiškinimas įtikinamas, nes iki tol Kidulių bažnyčia jokių teisinių ryšių su Plokščių parapine bažnyčia neturėjo ir netgi su ja nesiribojo (abi bažnyčias vieną nuo kitos skyrė Gelgaudiškio parapija).

Ypatingos reikšmės Kidulių koplyčia / bažnyčia buvo įgijusi, kai šalia esantį dvarą valdė du Žemaičių vyskupai – J. J. Krispinas Kiršenšteinas (vyskupavo 1695–1708 m.) ir A. D. Tiškevičius (1740–1762 m.), kurie Kiduliuose dažnai lankydavosi: 1703 m. Šv. Mykolo dieną šioje koplyčioje vysk. J. J. Krispinas Kiršenšteinas suteikė Sutvirtinimo sakramentą 424 asmenims. Istoriografijoje pasikartojantys tvirtinimai, jog Kidulių ar Kaimelio bažnyčioje buvęs palaidotas čionykščio dvaro savininkas Žemaičių vysk. Juozapatas Mykolas Karpis (1736–1739 m.), laikytini nesusipratimu. Iki 1839 m. joje (padidintoje) laikytos pamaldos. XIX a. pabaigoje koplyčia nugriauta, jos vietoje pastatyta klebonijos klėtis. Kaimelio savininkas Benediktas Tiškevičius 1860 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1885 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Po Antrojo pasaulinio karo suremontuota, 2009 m. restauruota.

Architektūra

Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su 7 pinakliais. Šventoriaus tvora akmenų mūro.