Šeštinių sekmadienis daugiau nei keturių šimtų metų gyvavimo sukaktį ir turtingą istoriją turinčiai Alvito Šv. Onos parapijai buvo reikšmingas sugrįžimu į palyginti dar netolimą laiką: prisimintas garbus kraštietis kunigas Jonas Juraitis, minint jo 100-ąsias gimimo metines. Simboliška, kad jo gimimo data – 1926 metų gegužės 12-oji – sutampa su Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo šimtmečiu, o kitą dieną ( gegužės 13-ąją) po jo gimimo Kaune įvyko iškilmingas Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo paskelbimas, Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo viešai perskaityta popiežiaus Pijaus XI bulė, kuria Lietuva tapo savarankiška bažnytine sritimi.
Boblaukio kaime, ūkininko šeimoje gimusio vaiko gyvenimo kelias nuvingiavo toli nuo gimtinės, bet tame kelyje jis paliko ryškiai įmintas pėdas kaip išsimokslinęs ir savo tvirtą poziciją turintis lietuvis, dvasininkas, mokytojas ir mąstytojas, tikras Lietuvos patriotas.
Šv. Mišias Alvito Šv. Onos bažnyčioje aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, Vilkaviškio dekanas kan. Virginijus Gražulevičius, Alvito parapoijios klebonas Audrius Kurapka. Šv. Mišioms vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas įžangos žodyje dėkojo visiems, kurie suorganizavo šios iškilios asmenybės pagerbimą jo gimtojoje parapijoje ir susirinko kartu pasimelsti. Homilijoje arkivyskupas trumpai peržvelgė Jono Juraičio gyvenimo kelią nuo gimimo, mokymosi Boblaukio pradinėje mokykloje ir Vilkaviškio gimnazijoje, po kurios baigimo įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją. 1944 metų liepos 19 dieną, tėvų paskatintas tik aštuoniolikmetis klierikas pasitraukė iš Lietuvos. Tęsė studijas Eichšteto vyskupijos aukštesniojoje teologijos – filosofijos mokykloje ir kunigų seminarijoje. 1945 metų rudenį išsiųstas studijoms į Romą, 1953 metais Romos Popiežiškajame Šv. Grigaliaus universitete apsigynė filosofijos licenciato mokslinį laipsnį. 1950 metų spalio 10 dieną priėmė kunigystės šventimus. Nuo 1951 metų kunigas Jonas Juraitis atvyko gyventi į Šveicariją, Valė kantone. 1955 metais Romos Šv. Grigaliaus universitete apsigynė asketinės teologijos mokslų daktaro disertaciją.
Penkiasdešimt metų – iki 1991-ųjų – plati jo kaip profesoriaus veikla ir tarnystė Šveicarijoje. Šveicarijos lietuvių bendruomenės kapelionas, teologas ir pedagogas, visada išlikęs artimas Lietuvai… 1992- 2001 metai – sugrįžta į Lietuvą ir dėstytojauja Kauno, Vilkaviškio kunigų seminarijose ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete.
2001 metais Jonas Juraitis grįžo į Šveicariją, 2010 metų spalio 30 d. mirė savo namuose Termene. Palaidotas Gluringeno kapinaitėse ( Šveicarijoje) prie bažnyčios. Jis, visai jaunas kunigas, 1953 metais buvo paskirtas Gluringeno parapijos sielovadininku ir tarnavo devynerius metus.
Išsamus kunigo gyvenimo ir veiklos aprašymas sudėtas į knygą „Kunigas mąstytojas mokytojas Jonas Juraitis“, kurią minint kunigo Jono Juraičio mirties dešimtąsias metines parengė grupė žmonių ir išleido Pasaulio lietuvių centras. Keletas egzempliorių buvo padovanota ir atvykusiems į iškilmes Alvite. Knygos įžangą parašęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas Alvito bažnyčioje nuo ambonos liudijo, dalijosi prisiminimais apie jam seminarijoje dėsčiusį profesorių, akcentavo jo paprastumą, humorą, šiltą santykį su aplinkiniais, dalijosi jo giliomis įžvalgomis apie krikščioniškos maldos esmę, galią ir jos tikrovišką poveikį žmogui, per sąmoningai sukalbamą maldą gimstančią draugystę su Viešpačiu.
Minėjimo organizatoriai alvitiečių akiratį praplėtė informaciniais stendais, gausiai iliustruotais faktais ir nuotraukomis iš kunigo Jono Juraičio gyvenimo ir veiklos užsienyje ir Lietuvoje, su jaukiais priminimais apie tėviškės namų šilumą ir per visą gyvenimą neišblėsusią pagarbą ir meilę motinai ir Lietuvai. Parodos tekstuose, kaip ir minėtoje knygoje, akylūs alvitiečiai pastebėjo, kad vartojamos abi kunigo pavardės rašybos formos- lietuviška Jūraitis ir šveicariška Juraitis, taip ir abu vartoti kunigo vardai – Jonas ir Johannes.
Sveikinimo žodį tarusi Šveicarijos lietuvių bendruomenės ilgametė pirmininkė Jūratė Caspersen jau viena fraze „išėjęs į pasaulį širdyje nešėsi meilę Tėvynei“ nusakė lietuvio kunigo paliktą svarų palikimą žmonių širdyse. Ir dabar Šveicarijos lietuviai kunigo mirties dieną aplanko kuklų jo kapą, prisimena maldose. Prisimena jį kaip asmenybę, sujungusią tikėjimą ir lietuviškumą, kaip tiltą tarp Lietuvos ir Šveicarijos. Per kunigą J. Juraitį Šveicarijoje buvo žinomas ir minimas Alvitas, Vilkaviškis .
Praėjusiais metais minint kunigo mirties 15-ąsias metines Vale kantone spalio 25- 26 d. vyko Šveicarijos lietuvių bendruomenės inicijuotas kunigo Jono Juraičio atminimo savaitgalis.
Po šv. Mišių mielą valandėlę Alvito bažnyčioje dovanojo Vilkaviškio menų mokyklos kanklių ansambliai „Sadutė“ ir „Vyšnelė“ ( vad. mokytojos R. Kurauskienė ir D. Venienė). Jiems nuoširdžiai padėkojo Kauno kunigų seminarijos rektorius Liutauras Vilėniškis. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atskirai padėkojo Pasaulio lietuvių centro vadovui Valdui Kubiliui, kurio ir jo suburtos iniciatyvinės grupės rūpesčiu kunigo Jono Juraičio vardas įprasmintas ir pagarsintas jo tėviškėje Alvite.
Kunigo Jono Juraičio ir jo darbų atminimui Alvito bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis. Jo autorius – iš Alvito parapijos kilęs menininkas Algimantas Sakalauskas- supažindino kokias mintis sudėjo į savo kūrinį. Šį atminimo ženklą pašventino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen ir Alvito parapijos klebonas Audrius Kurapka koplytstulpį papuošė dviejų šalių simboliais- Lietuvos vėliavos spalvų juostele ir Šveicarijos vėliavėlė. Kaip sakė V. Kubilius, idėja koplytstulpiu įprasminti J. Juraičio atminimą Alvite, kunigo gimtinėje, kilo prieš dvejus metus Šveicarijoje, aplankant jo kapą.
Alvito bažnyčios šventoriuje dulksnojęs pavasariškas lietutis tarsi iš paties dangaus šventino šį kilnių minčių kupiną susibūrimą. Bendrystės atmosferą praturtino Šeimenos seniūno, Alvito bendruomenės pirmininko, kitų dalyvių linkėjimai.
„Niekada neteko būti Alvite, tik buvau skaičiusi, mačiusi nuotraukose, o dabar čia pabuvus taip gera, šilta… Gal ne tiek jausmas pačios parapijos gyvybingumo, bet to, kad kunigas Jonas Juraitis toliau dirba savo darbą – suveda naujus žmones. Atvažiuojam dėl jo vardo, o paskui gimsta tokia bendrystė, kuri labai įprasmina tą J. Juraičio mokymą, ką mes iš jo sužinojome. Ir atrodo, kad jis yra čia, su mumis“, – dalijosi jausena užkalbinta viešnia kaunietė, Nuolatinių diakonų ugdymo centro koordinatorė Virginija Malinauskienė, buvusi profesoriaus studentė VDU Katalikų teologijos fakultete, klausiusi jo filosofinių disciplinų kurso.
Birutė Nenėnienė
Birutės Nenėnienės nuotraukos
