Susivienijusios maldoje, mes gelbėjame savo vaikus

2026 08 01 d. Vilkaviškio vyskupijos judėjimo „Motinos maldoje“ dalyvės susitiko Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčioje. Šis motinų susibūrimas kiekvienais metais vyksta vis kitoje parapijoje.

Dabartiniais laikais daug krikščioniškų judėjimų silpsta, tačiau „Motinos maldoje“ plečiasi visame pasaulyje daugiau nei 100 valstybių. Tai ypatingas Šventosios Dvasios išsiliejimas. Šis judėjimas aktualus todėl, kad mūsų vaikai šiandien susiduria su rimtais iššūkiais. Susirinkusios mamos maldoje Dievui atiduoda visus savo vaikus, kartu meldžiasi ir šlovina Dievą. Dvi anglės moterys – Veronika Viljams (Veronica Williams) ir
jos brolienė Sandra – 1995 m. įsteigė šį ekumeninį krikščionišką sambūrį.

Susitikimas prasidėjo rožinio malda, prašėme Dievo užtarimo sužeistoms vaikų sieloms ir jų motinoms. Prieš Šv. Mišias atnešėmė krepšelius su vaikų vardais. Šv. Mišių metu homiliją sakė Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios klebonas Renaldas Janušauskas. Klausėmės Evangelijos skaitinio pagal (Mt 14,1-6). Dvasininkas apgailestavo, kad ir šiais laikais dar ne visos mamos savo vaikus veda teisingu keliu. Erodiada pasinaudojo pykčiu, ji turėjo pamokyti dukrą atleidimo, bet šiuo atveju įtraukė ją į nešvarius sumanymus. Mamos gali ir privalo melstis už savo vaikus, bet negali nugyventi jų gyvenimo. Mamų įtaka vaikams yra didžiulė. Judėjimo „Motinos maldoje“ dalyvės neturėtų prašyti vien tik jų norus pildyti, bet privalėtų įsiklausyti, ko Dievas trokšta.

Po Šv. Mišių susirinkome parapijos salėje, kur dar kartą klebonas Renaldas priminė, su kokiais iššūkiais susiduria mūsų vaikai. Pasak jo, svarbiausia neprarasti jų sielų, kad tikras išgelbėjimas ateina iš Dievo. Tai ilgas procesas, kurio ilgai galime ir nepamatyti.
Mamos turėtų padėti vaikams tapti tokiais žmonėmis, kuriais pašaukė Dievas būti. Tad kokie dalykai žaloja mūsų vaikus?

Visų pirma – tai vienišumas. Tik penktadalis vaikų yra patenkinti savo gyvenimu, ypač vienišos mergaitės. Daugelis paauglių, grįžę iš mokyklos, atsitveria nuo tėvų tylos siena, nedrįsta pasakyti, kas su jais vyksta. Kiti kreipiasi pagalbos į „Vaikų liniją“ – apie 60 kartų per dieną. Juk turi kas nors juos išklausyti. Motinos ne tik meldžiasi, bet mokosi ne moralizuoti, o su meile ir kantrybe išbūti šalia vaiko.

Kitas iššūkis – patyčios, smurtas, pažeminimas. Apie septyniasdešimt procentų vaikų patiria patyčias. Vidutiniškai per mėnesį 4 kartus, kiti patys tyčiojasi – plinta žeminantys vaizdo įrašai, žinutės. Kenčia ir nuo seksualinio smurto. Vaikai negali nuo patyčių apsiginti, todėl motinos turi ne tik melstis, bet ir veikti – matyti, kas vyksta, pranešti.

Šiandienos pasaulį užkariavo internetas. Jis suteikia daug galimybių, tačiau
neapsieinama be pavojų – matome daug smurto, pornografijos. Plinta vaikų išnaudojimo vaizdai, didėja dirbtinio intelekto grėsmė. Tai labai rimta! Turime išmanyti programėles, domėtis, ką vaikai žiūri, kas juos gąsdina. Nepaprastai rizikingos ir elektroninės cigaretės. 2024 m. atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad apie 25% 15–16 metų mokinių vartoja raminamuosius. Viskas prasideda nuo smalsumo, o vėliau norisi pabėgti nuo nerimo. Motinos maldoje turėtų melsti gerų draugų, prasmingos veiklos, kad vaikai mokėtų pasakyti – ne, kad parodytų gyvenimo grožį, dėl ko verta gyventi.

Vaikai ieško savo tapatybės ir gyvenimo prasmės. Dabartiniai laikai reikalauja tik sėkmingų, populiarių, daug uždirbančių žmonių. Socialiniai tinklai vertinami tik pagal sekėjų skaičių. Todėl vaikams dažnai iškyla klausimas „Kas aš esu?“, „Ar vertas meilės?“. Ypač svarbu, kad vaikas suvoktų, kad jis ne klaida, kad yra Dievo mylimas. Mamos reikėtų išmokti nekaltinti, kad nuvylė, bet melsti ir prašyti Dievo: „Ką gali pakeisti manyje?“, malda stiprina ir neleidžia užsidaryti vienišume.

Yra mamų, kurios nemoka melstis, mes galime tapti jų vaikų dvasinėmis motinomis ir prašyti jiems konkrečios malonės – kai eina į mokyklą, kai laiko egzaminus, kai išvyksta į kariuomenę. Malda laiminti ne tik vaikus, bet ir jų mokytojus, trenerius ir tuos, kurių nepažįstame.

Vėliau vyko agapė prie šventiškai papuoštų stalų, kur bendravome ir klausėmės kitų motinų pasisakymų ir liudijimų. Į šį renginį buvo pakviesta Daiva Urnikienė, ji yra „Motinos maldoje“ Lietuvoje koordinatorė. Daiva pasidalino keletu svarbių įžvalgų iš susitikimo su tarptautinio judėjimo „Motinos maldoje“ koordinatore prancūze Anne- Celine: „Mes neprarandame savo vaikų, kai juos atiduodame Dievui, priešingai – tada jie atsiduria saugiausiose rankose“. Ji priminė, kad šio judėjimo centre nėra išoriniai dalykai, svarbiausia – pasitikėjimas Dievu. Maldas stengtis skaityti lėtai, svarbu išlaikyti tarpus tarp jų, nes tik tyloje prabyla mūsų Viešpats.

Toliau klausėmės Vilijos Varkojienės, Telšių vyskupijos „Motinos maldoje“ koordinatorės. Ji dalyvavo viso pasaulio motinų susibūrime Lurde ir nuvežė Lietuvos mamų intencijas Lurdo Marijai. Vilijos sukurta malda už vaikus buvo išversta į prancūzų kalbą ir perskaityta ten dalyvaujančioms mamoms.

Už svetingą, sklandų ir šventišką priėmimą dėkojame Alytaus Švč. M. Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios klebonui Renaldui Janušauskui. Jis subūrė puikią padėjėjų komandą iš įvairių Alytaus bažnyčių: Šv. Brunono Kverfurtiečio, Šv. Angelų Sargų, Šv. Kazimiero ir Švč. M. Marijos Krikščionių pagalbos. Klebonui talkino referentė Daiva Tilvikaitė, zakristijonas Dainius Damašauskas, parapijietės savanorės Aušra Siliūnė, Aušra Kunčinienė, Renata Jomantienė, Simona Barauskienė, Angelė Tilvikienė, ir Nijolė Jaciunskienė.

Nuoširdžiausią „Ačiū“ tariame renginio vedėjai Daivai Klimavičienei, taip puikiai viską sudėliojusiai, ir jos anūkei Darijai Ciūnytei, pradžiuginusiai mus savo jautriu ir lyrišku dainavimu. Poezija posmais dalinosi Vilma Rusinienė, o visą renginį nuotraukose įamžino Eglė Tilvikaitė.

Skanų maistą mums tiekė Alytaus kavinė „Skonio pasaka“, o saldumynais vaišino UAB „Savas kalnas“.

Kasmetiniame „Motinos maldoje” susitikime dalyvavo 115 mamų iš įvairių Vilkaviškio vyskupijos vietų: Balbieriškio, Alytaus, Garliavos, Marijampolės, Prienų, Bartninkų, Daugų, Lazdijų, Šakių, Aleksoto, Miroslavo, Kalvarijos, Vilkaviškio.

Kitais metais susitiksime Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje. Šį pasidalinimą norisi užbaigti maldos žodžiais: „Tačiau dabar, Viešpatie, susivienijusios su visomis seserimis Tavo šeimoje, šloviname Tave ir dėkojame Tau už naują viltį, kurią gauname pavesdamos Tau savo vaikus“.

Vilkaviškio vyskupijos „Motinos maldoje“ koordinatotė
Janina Lebskienė OFS

Nuotr. Eglė Tilvikaitė