Mieli tikintieji, norime pateikti kelias praktines gaires apie sielovadą karantino sąlygomis.

Gyvenimas tęsiasi, pateikdamas naujus iššūkius, tačiau taip pat – ir naujas galimybes. Kiekvienoje situacijoje stengiamės tikėjimu atpažinti Dievo artumą ir dalyvauti Jo gailestingojoje meilėje. Ieškodami iškylančių klausimų sprendimo, išlaikykime pasitikėjimą Dievu ir pagarbą bei veiklią meilę vieni kitiems. Būkime degančiu žiburiu, kuris šviečia visiems (plg. Mt 5, 15).

1. „Kur avys, ten ganytojai“
Šiuo sudėtingu metu kunigo tarnystė įgauna kitas formas. Dėl karantino nėra bendrų susibūrimų pamaldoms, parapijiečiai, šeimos nelankomi jų namuose. Tačiau kunigas turi galimybę palaikyti parapijiečius:
– pasilikdamas savo tarnystės vietoje,
– kasdien melsdamasis už parapijiečius šv. Mišių aukoje, Valandų liturgijoje,
– numatytu laiku budėdamas raštinėje ar bažnyčioje, kad patarnautų pavieniams svarbiu reikalu besikreipiantiems žmonėms (dėl išpažinties, dvasinės pagalbos, šv. Mišių užsakymo ir t. t.),
– būdamas pasiekiamas prireikus pasikalbėti viešai paskelbtu telefono numeriu ar kitomis komunikacijos priemonėmis.