Atsinaujinusi Švč. Mergelė Marija dovanoja tikėjimo malones

Spalio 13 – ąją Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje vyko neeilinės iškilmės: parapijiečiai ir svečiai prieš šv. Mišias gausiai susibūrė  auksaspalviais lapais nuklotose  vietos kapinaitėse  aplink pagrindinių alėjų sankirtoje stovinčią Švč. Mergelės Marijos Stebuklingosios (Maloningosios) statulą, kuri po restauracijos vėl sugrįžo į senąją vietą.

Primindamas motinišką Švč. Mergelės Marijos globą, skirtą gyviesiems ir mirusiesiems, jos teikiamą viltį visiems, besilankantiems kapinėse, atnaujintą jos statulą pašventino Jo Ekscelencija Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Šis apsilankymas Išlaužo kapinėse jam itin brangus, nes vos keli žingsniai nuo skulptūros palaidoti jo seneliai. Vyskupas susirinkusiems linkėjo, kad Švč. Mergelė Marija, atsisukusi veidu į bažnyčią ir sutinkanti kiekvieną čia užsukantį, skleistų, stiprintų ir augintų tikėjimą. Simbolinė parapijos globėja buvo pagerbta giesmėmis.

Vėliau šv. Mišių aukoje vyskupas Rimantas Norvila drauge su generalvikaru mons. Gintautu Kuliešiumi ir parapijos klebonu kun. Viliumi Sikorsku meldėsi už Išlaužo parapiją, seniūnijos bendruomenę, jos žmones ir mirusius jų artimuosius. Vyskupas pamoksle susirinkusiems priminė pagrindines vertybes – ištikimybę, dėkingumą, tikėjimą, pasišventimą, kurios svarbios ir santykyje su Dievu, ir gyvenime, šeimoje bei darbe.

Po pamaldų susirinkusieji neskubėjo skirstytis. Klebonas nuoširdžiai padėkojo visiems, prisidėjusiems prie skulptūros atnaujinimo ir jos pašventinimo iškilmių. Ilgai netilo aplodismentai skulptoriui prof. Alfonsui Vaurai, restauratoriui Gintautui Ačui, jų pagalbininkams skulptoriams Artūrui Burneikai ir Kęstučiui Lanauskui, taip pat šios skulptūros mecenatams Vitai ir Valdui bei vyskupui R. Norvilai ir šv. Mišiose talkinusiems kunigams.

Jautriais padėkos žodžiais parapijiečiai, Išlaužo seniūnijos ir bendruomenės atstovai kreipėsi į Išlaužo parapijos kleboną kun. V. Sikorską, dėkodami jam už vienerių metų tarnystę šioje parapijoje ir nuveiktus prasmingus darbus, remontuojant bažnyčią, atnaujinant sakralinius kapinių  objektus, tvarkant parką, remontuojant vargonus, o ypač  už dėmesingumą ir nuoširdų santykį su tikinčiaisiais. Kaip pastebėjo Išlaužo seniūnas Tomas Skrupskas, naujasis klebonas spinduliuoja šilumą, geba suartinti žmones, yra atidus visiems ir kiekvienam atskirai.

Jo Ekscelencija dėkojo savivaldybei už dėmesį ir gražų bendradarbiavimą, rūpinantis sudegusios Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios atstatymu ir išreiškė viltį, jog bendriems tikslams suves ir darbai, skirti Išlaužo bažnyčios atnaujinimui.

Po iškilmių vyskupas ir kiti svečiai buvo pakviesti dalyvauti Išlaužo seniūnijos rudens šventėje, kurioje koncertavo Ausmos Sakalauskaitės suburtas choras, seniūnas T. Skrupskas ir Administracijos direktorė J. Zailskienė teikė padėkas gražiausių seniūnijos sodybų šeimininkams ir pagerbė Metų ūkininką. Susirinkusieji į bendruomenės namus galėjo pasivaišinti seniūno sriuba ir kitomis vaišėmis iš rudens kraitės, pasiklausyti Roberto ir grupės atliekamų dainų, daugiau sužinoti apie Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos projektą „Prisijungusi Lietuva“, pasikonsultuoti sveikatingumo klausimais su Prienų r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistėmis.

“Ryšys tarp gyvųjų ir mirusiųjų, tarp istorijos ir dabarties…”

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Skulptūros katedros vedėjas prof. Alfonsas Vaura, rūpinęsis, kad, restauruojant Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, forma atitiktų turinį, pasakojo apie iššūkius, su kuriais susidūrė restauratoriai. Jo teigimu, nebuvo žinoma, iš kokių medžiagų prieškario statula pagaminta, kokios technologijos naudotos, todėl teko pasitelkti visą savo patirtį ir intuiciją, atlikti ekspertizę. Nuvalius skulptūrą, sluoksnis po sluoksnio atsiskleidė jos istorija, pasimatė, kurios jos detalės jau buvo atkurtos.

Balta Švč. Mergelės Marijos skulptūra – iš betono ir gipso. Jos restauravimo darbus daugiausia atliko industrinio dizaino specialistas, skulptorius Gintautas Ačas. Pasak jo, skulptūra  galėtų būti datuojama 1938 – 1939 metais. Iš šio laikotarpio bent penkios analogiškos Marijos skulptūros yra išlikusios Vilniuje, Bernardinų kapinėse.

Išlaužo klebonas kun. V. Sikorskas džiaugėsi architekto Alfonso Vauros idėja, vykusiai parinkta spalvų gama, derančia buvusiame grafo Tiškevičiaus parke. Pasak klebono, restauruoti skulptūrą  tapo vienu iš pirmaeilių darbų parapijoje, nes Švč. M. Marija glaudžiai susijusi su tikėjimu. Jo teigimu, senasis postamentas, veikiant gamtiniams veiksniams, skeldėjo ir trupėjo, todėl kilo pavojus ir pačiai statulai.

“Mergelė Marija yra brangi ir man kaip vaikystės simbolis, esu ne kartą lygiai tokią jos skulptūrą restauravęs savo tėviškėje, Dzūkijoje, Jukneliškės kaime, (Lazdijų r.). Aišku, pagal savo supratimą -aliejiniais dažais, ankstų rytmetį, saugantis, kad niekas neužkluptų,” – apie tarybiniais metais įvykdytus tikėjimo pasiryžimus pasakojo klebonas. Jis mano, kad neatsitiktinai Mergelės Marijos malonė jį atvedė į Išlaužą, kur jis rado tokią pat skulptūrą, menančią ir bažnyčios statytoją, geradarį kunigą Vytautą Gurevičių.

“Išlaužo Švč. Mergelė Marija, stebuklingojo medalikėlio nešėja, Malonės pilnoji yra ryšys tarp gyvųjų ir mirusiųjų, tarp istorijos dabarties ir ateities,” – pastebėjo klebonas ir papasakojo šio medalikėlio atsiradimo istoriją, susijusią su vienu įvykiu. Pasakojama, kad 1830 m. Švč. M. Marija apsireiškė Kotrynai Labouré (Kotryna Laburietė, 1947 m. liepos 27 d. paskelbtai šventąja).  Regėjime vienuolė išvydo Švč. Mergelę, apsuptą ovalinių rėmų, ir išgirdo balsą, raginantį pagal šį pavyzdį iškaldinti medalikėlį, buvo pasakyta, kad  visi, kurie jį nešios, gaus didelių malonių. Medalikėlis, patvirtintas Bažnyčios, pasklido po visą pasaulį. Su juo susiję daugybė stebinančių atsivertimų, ligonių išgijimų, jis ir šiandien teikia pagalbą žmonėms, susiduriantiems su įvairiais sunkumais.

Parengta pagal Dalės Lazauskienės aprašymą
Nuotr. autorės ir  vysk. R. Norvilos