Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio parapija

KONTAKTAI

Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Marijampolės g. 6, Didžiųjų Zariškių k., 69452 Kazlų Rūdos sav.

Raštinė ir klebonija
Marijampolės g. 6, Didžiųjų Zariškių k., 69452, Kazlų Rūdos sav.

Mob.: +370 686 75823 (klebonas kun. Antanas Mickevičius)

Parapijos namai
Marijampolės g. 4, Didžiųjų Zariškių k., 69452, Kazlų Rūdos sav.

Facebook profilis

PAMALDOS IR ATLAIDAI

ŠV. MIŠIOS:

  • Sekmadieniais – 12 val.
  • Šiokiadieniais – pagal susitarimą
  • Šeštadieniais – pagal susitarimą

Išpažintys klausomos prieš šv. Mišias

Gegužinės pamaldos – sekmadieniais prieš šv. Mišias

Birželinės pamaldos – sekmadieniais prieš šv. Mišias

ATLAIDAI

Šv. Antano Paduviečio – birželio 13 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Švč. M. Marija Ligonių Sveikata – pirmąjį rugsėjo sekmadienį

PARAPIJOS TERITORIJA

Gyvenvietės ir kaimai:
Alksniškės, Ąžuolų Būda, Didžioji Trakiškė, Dižiosios Zariškės, Gluškabūdė, Gyviškės, Guobai, Kazlai II, Kvietiškis, Pagyviškys, Pavobelkė, Račyliškė, Selema, Senovė ir Šerninė.

Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio parapija ribojasi suKazlų Rūdos, Plutiškių, Sasnavos ir Skriaudžių parapijomis.

BENDRUOMENĖ

  • Choras
  • Maldos grupelė

REKVIZITAI

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio parapija
Juridinio asmens kodas 191292565
Adresas Marijampolės g. 6, Didžiųjų Zariškių k., 69452 Kazlų Rūdos sav.
Bankas AB „Swedbank“
A. s. LT29 7300 0100 3493 8158

APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Didžiųjų Zariškių kaime, šalia Ąžuolų Būdos, 6 km į pietryčius nuo Kazlų Rūdos, prie  230  Mauručiai–Vinčai–Puskelniai  kelio.

1936 m. miškų ministerija paskyrė mišku apaugusį trikampį bažnyčiai pastatyti. 1937 m. vietos gyventojai, vadovaujami šaulių būrio vadui kapitonui Skučui, pastatė bažnyčią. 1938 m. įkurta parapija, apjungdama 15 kaimų iš gretimų parapijų. Parapija įkurta vyskupijos centre. Tarpukario Lietuvoje priklausė Garliavos dekanatui, pokaryje ir vėliau – Marijampolės dekanatui.

Bažnyčios statybos metais Kazlų Rūdos urėdas buvo Vincas Žemaitis, pritaręs šiam darbui. Tinkamus medžius naudojo bažnyčios statybai, o netinkamus parduodavo ir turėdavo šiek tiek pinigų bažnyčios statybai. Bažnyčia buvo statoma ten, kur ošė storos pušys ir eglės. Kadangi statybinės medžiagos bažnyčiai trūko, buvo prašyta iš ministro Stasio Raštikio. Šauliai ruošdavo vakarėlius, loterijas, o lėšas pervesdavo bažnyčios statybai. Vyrai pjaudavo medžius, raudavo kelmus, o moterys basos eidavo rauti kelmų šaknų. Tuo metu Ąžuolų Būdoje buvo apsigyvenęs tėvas pranciškonas Kazimieras. Jis salėje skaitydavo žmonėms paskaitas ir padėdavo vadovauti bažnyčios statybai. Iš Skriaudžių parapijos atvažiuodavo vikaras kun. Sakavičius mokyti vaikų prie pirmos Komunijos, ir jis rūpinosi bažnyčios statyba.

Bažnyčiai pamatus pašventino iš Vilkaviškio atvykęs vyskupas Antanas Karosas. Pastatytą bažnyčią šventino vyskupas Mečislovas Reinys. Buvo į iškilmes atvykęs ir ministras Raštikis. Tuo metu bažnytinio komiteto pirmininkas buvo Antanas Mozūraitis. Jam, jo broliui Andriui, jų seseriai Onai Mozūraitytei–Lenkutienei taip pat teko daug prisidėti prie bažnyčios statybos. Parapijiečiams iš valdžios išsirūpinti leidimą ir įvairius dokumentus padėjo Teisingumo ministerijos sekretorius kapitonas Skučas. Girininkas Valteris Užpurvis tiekė statybinę medžiagą šaulių namams ir bažnyčiai.

Pirmasis Ąžuolų Būdos parapijos klebonas buvo kun. Klemensas Pusdešris (1897–1953). Jis čia darbavosi nuo 1938 iki maždaug 1943 m. Jis su tikinčiaisiais pastatė visus parapijinius trobesius. Pirmos ir antros sovietinės okupacinės valdžios kalintas mirė Sibire.

Sovietmečiu klebonijos turtas ir bažnyčia buvo suvalstybinti – priklausė „Šviesos“, o vėliau „Ąžuolo“ kolūkiui. Nuo 1991 m. turtas grąžintas parapijai. Iki 1940 m. Ąžuolų Būdos parapijai priklausė: Dižiųjų Zariškių kaime 37 arai ir Guobų kaime 4 ha žemės (iš Mikalajavo dvaro).

Per pirmuosius 60 metų (iki 2007 m.) Ąžuolų Būdos parapijoje darbavosi 16 kunigų. Bene ilgiausiai, apie 20 metų (nuo 1960 m.), klebonavo kun. Antanas Vebeliūnas. Iki 1966 m. jokie bažnyčios remontai nebuvo daromi. Bažnyčios stogas, dengtas skiedromis, visai susidėvėjo, atsirado skylės, per kurias tekėjo vanduo. Šventoriaus tvora visiškai supuvo. Prie A. Vebeliūno bažnyčios stogas buvo perklotas skiedromis, bokštas apskardintas, įsigytas varpas, pertvarkyta elektra, iš vidaus lentelėmis iškalta bažnyčia, padaryti visi suolai bažnyčioje, aptvertas šventorius, išdažyta bažnyčia iš vidaus ir iš lauko, įsigyti „Kryžiaus keliai“, beveik visi liturginiai drabužiai, žvakidės ir kt. Manoma, A. Vebeliūno rūpesčiu iš Petrašiūnų bažnyčios Kaune gauta šoniniams Ąžuolų Būdos bažnyčios altoriams šv. Antano statula ir Nukryžiuotojo figūra, taip pat dvi klausyklos.

Kun. Kazimiero Juškevičiaus pastangomis bažnyčia uždengta skarda. Kun. Juozas Kupstaitis įsigijo baldakimą. Prie kun. A. Matusevičiaus buvo perdažyta bažnyčia iš lauko. Klebonaujant Ignui Plioraičiui, buvo įdėti antrieji bažnyčios langai, dvejos naujos durys, atnaujinti visi trys altoriai, pasiūtos keturios vėliavos, išlakuota bažnyčia, atlikti kiti smulkesni darbai.

2017 m. rugsėjo 10 d. bažnyčia paminėjo 80-ies metų jubiliejų. Parapijiečiai pasiruošė atnaujinę šventorių – kaip ir prieš 80 metų, miško apsuptoje teritorijoje rovė kelmus (tik šį kartą – ne bažnyčios pamatų statybai), atnaujino suolus, pastatė šv. Mergelės Marijos statulėlę šalia kryžiaus. Buvo pagaminta istorinė atminimų lenta, kurioje sudėtos bažnyčios istoriją liudijančios nuotraukos, atrastos senuose parapijiečių albumuose.

Bažnyčia pastatyta pagal techniko Žitkaus projektą. Ji stačiakampio plano, 8×10 m dydžio, vienabokštė, su apside. Pagrindiniu fasadu atgręžta į plentą, stovi lygioje vietoje, beveik stačiakampiame šventoriuje, kurio tvora medinių statinių.

Bažnyčia yra unikali savo neįprastomis proporcijomis. Jos išorė moderni, bet jos proporcijos palyginti sunkios, formos gana primityvios. Pastato stogas yra du kartus aukštesnis už sienas, o priekinis, labai masyvus varpinės bokštas yra keturis kartus aukštesnis už sienas. Šio kvadratinio plano bokšto plotis yra lygus bažnyčios sienų aukščiui. Bokšto viršūnė uždengta kryžminiu stogeliu su keturiais laužytais frontonais. Bokštą vainikuoja aukštas kryžius be įprastinių ornamentų. Stačiakampis varpinės bokštas priekiniame fasade nedaug išsikišęs į priekį.

Pastato vidaus erdvę skaido dvi poros stulpų. Gerokai aukštesnę ir platesnę už šonines, vidurinę navą pratęsia presbiterija, o abipus jos, šoninių navų galuose, atitvertos zakristijos. Nesuskaidyto į tarpsnius bokšto vientisas sienas skaido dvivėrės durys, o virš jų stačiakampiai langai. Dideli, platūs, taip pat stačiakampiai langai išdėstyti šoninių navų žemose sienose. Šoninių navų viršuje driekiasi originalios galerijų arkados. Galerijos remiasi į stilizuotus liaudiškos formos stulpus. Altoriai paprasti. Didysis altorius – kuklios orderinės kompozicijos. Didžiajame altoriuje kabo švč. Mergelės Marijos paveikslas. Šoniniai – šv. Antano ir šv. Kryžiaus. Vidurinėje navoje virš pagrindinio įėjimo yra vargonų choras.

Literatūra

  • Ignas Plioraitis. Ąžuolų Būdos parapija. 2007.- 156 p. ISBN 978-9955-410-58-4