Paskutinis balandžio sekmadienis šiemet sutalpino Bažnyčiai svarbias šventes: Dievo Gailestingumą, Atvelykį… O dar tuo pačiu Vilkaviškio mieste ar netoliese vyko įvairūs pasaulietiniai renginiai. Tad žmonių valia buvo pasirinkti, kas jiems svarbiau ar įdomiau.
Pasaulinės gyvybės dienos programą koordinavo Vilkaviškio dekanato šeimos centras, planavo kartu su parapijos bendruomene ir Vilkaviškio savivaldybės Visuomenės sveikatos centru. Ji buvo orientuota į solidarizavimąsi su nuo karo kenčiančia Ukraina. Nuo ryto iki popietės vyko donorystės akcija, žmonės buvo kviečiami parapijos namuose dovanoti kraujo. Į kvietimą atsiliepė 45 žmonės.
Šventės iškilmės prasidėjo gyvybės eisena nuo Vilkaviškio ligoninės. Jos priekyje žygiavo Vilkaviškio moksleivių pučiamųjų orkestras ( vadovas Saulius Mickevičius) su šokėjų grupe ( vadovė Sonata Jankienė. Gausioje kolonoje išsirikiavo miesto mokyklų, įvairių meno kolektyvų, organizacijų bei socialinių, sveikatos tarnybų atstovai su savo atributika, plakatais, ukrainietiškais akcentais. Taip pat žygiavo vilkaviškiečių šeimose prieglobstį radę ukrainiečiai. Priekyje savo vėliavą nešė dekanato šeimos centro savanoriai. Prie ligoninės į miesto gatves išeinančią eiseną sveikinimo žodžiais palydėjo ligoninės vyr. gydytojas Linas Blažaitis ir dekanato šeimos centro vadovas Evaldas Plečkaitis. Prie katedros gyvenimo džiaugsmą liudijančius vilkaviškiečius pasitiko ir pasveikino Vilkaviškio dekanas, katedros administratorius kun. Virginijus Gražulevičius. Jis dėkojo, kad tokiu būdu liudijamas džiaugsmas gyventi, viltis, taikos, ramybės siekis. Dekanato šeimos centro lektorė mokytoja Lina Skaisgirienė priminė, kad viešai ir bendrai gyvybės diena Vilkaviškyje švenčiama septintą kartą. “Šią galimybę pastaruosius dvejus metus sutrikdė pandemija, tačiau įvaldę ją, šiemet šią gyvybės dieną paskyrėme labai svarbiai akcijai – ukrainiečių tautos palaikymui. Ukrainos įvykiai leidžia ryškiai suprasti, kad gyvybė labai trapi, mes renkamės gyvenimą ir viltį, solidarizuojamės su ukrainiečių tautos žmonėmis,“- sake šeimos centro savanorė. Rajono mero Algirdo Neiberkos sveikinimas buvo verčiamas į rusų kalbą ir plojimais buvo palydėti žodžiai, jog ši diena svarbi dar ir tuo, kad eisenoje bent mintimis buvome su ukrainiečiais. Meras dėkojo visiems, kurie prisideda prie humanitarinės pagalbos karo niokojamai šaliai, kvietė ir toliau išlikti vieningais.
Po to visi buvo pakviesti į katedrą švęsti šv. Mišias už gyvenimą, už gyvybę, už Ukrainą, už žuvusiuosius, už viltį gyventi. Šv. Mišias aukojo dekanas Virginijus Gražulevičius.
Šv. Mišioms pasibaigus laukė siurprizas: du muzikinius kūrinius atliko jaunas ukrainietis Sviatoslavas.
Laukė ir kiti malonūs siurprizai. Visuomenės sveikatos biuras ir dekanato šeimos centras apdovanojo velykinės kompozicijos – konkurso „Gyvybė – didžiausia vertybė“ dalyvius. Penktadienį ir šeštadienį prieš Velykas katedros šventoriaus vejoje mokyklų, bendruomenių kolektyvai išdėliojo devyniolika spalvingų, žaismingų, linksmų velykinių kompozicijų. Šiame konkurse savo kompoziciją pateikė ir viena šeima. Kiekvienas aplankęs parodą galėjo internetu balsuoti už jam labiausiai patikusią kompoziciją.
Po šv. Mišių šventoriuje buvo suruoštos vaišės. Karšta sriuba ir įvairiais užkandžiais vaišino Vilkaviškio miesto bendruomenės atstovai. Bet pirmiausia eilė nusitiesė prie ukrainietiškų vaišių. Kybartiečių šeimoje su vaikučiais apsigyvenusios ukrainietės seserys Ania ir Olia sekmadienio rytą parapijos valgyklėlėje išvirė didžiulį puodą ukrainietiškų barščių, po mišių jos pačios pilstė ir taip pat paruošė prie sriubos derančių tradicinių ukrainietiškų sumuštinių, iš vakaro prikepė saldumynų. Bendrą nuotaiką palaikė ukrainietiška muzika ir tarp parapijos žmonių besisukiojęs prelatas, buvęs katedros klebonas kun. Vytautas Gustaitis. Prieš daug metų jo suburti ir veiklai palaiminti dekanato šeimos centro savanoriai be kitų svarbių įsipareigojimų, nutarė susikoncentruoti prie gyvybę ir gyvenimą palaikančių idėjų skleidimo visuomenėje, todėl dabar kasmet imasi atsakomybės už Pasaulinės gyvybės dienos žinios skleidimą savo miestui ir žmonėms.
Birutė Nenėnienė
Autorės nuotr.
