Gavėnios ketvirtąjį sekmadienį  Vilkaviškio vyskupo J. E.  Rimanto Norvilo aukojamų šv. Mišių transliacija per LRT Plius  iš Alvito  šv. Onos bažnyčios plačiai  ištransliavo ir žinią iš kaimo parapijos: “Aš gyva!”( Per antrąją pandemijos bangą tokią pat žinią  vasario 7 dieną skelbė šv. Mišių transliacija per Lietuvos televiziją iš kitos Vilkaviškio vyskupijos vietovės –   Išlaužo Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos bažnyčios).

Keliolika vyskupijos bažnyčių pandemijos metu transliuoja šv. Mišias YouTube kanalu ar per facebooką, tačiau reikia turėti omenyje tai, kad garbaus amžiaus  tikintieji  ne visi įvaldę naująsias technologijas, tad per televiziją stebimos šv. Mišios jiems yra didesnė malonė.  Ir ypač, kai transliuojama ne vien iš įprastų Vilniaus bažnyčių, o ir iš tolimesnių šalies kampelių. Taigi šiuo realiuoju laiku įvyksta virtuali maldos piligrimystė.

Po šv. Mišių transliacijos iš Alvito  kaip kad patirta piligrimystės malone tebesidalijama ne tik iš įvairių Lietuvos vietovių, bet ir užsienio šalių. Žmonės ne tik pamatė naująją, per 2020 metų šv. Onos atlaidus konsekruotą, bažnyčią, išgirdo prasmingą ganytojo homiliją, bet ir  liko nustebinti skambaus, galima sakyti profesionalaus, giedojimo, negalėdami patikėti, kad giesmininkai tos pačios Alvito parapijos bendruomenės nariai.

Alvito parapijos klebonas kun. Vytautas Kajokas gali pasidžiaugti nuo seniausiai susibūrusiais vyresniojo amžiaus bažnyčios giesmininkais ( vadovas V. Venclova), kurie laiko kataliko pareiga savo balsais sekmadieniais ir šventadieniais šlovinti Viešpatį. Tačiau prieš kelerius metus šv. Onos atlaidams susibūrė grupelė  jaunosios kartos tikinčiųjų, kuriems sutiko vadovauti muzikos specialistė Aurika Kajokaitė, klebono giminaitė. Prie jų dera ir  vyresniųjų choristų balsai, išplėstai  giesmininkų grupei net prigijo „didžiojo choro“ vardas. Choras darniai giedojo bažnyčios konsekracijos iškilmėse, vėliau vienose kitose šventadienių mišiose, bet užpuolusi pandemijos antroji banga apribojo plėtotę. Per TV transliuojamose šv. Mišiose giedojo tik grupė jaunųjų giesmininkų, vadovaujamų Aurikos.

Po Alvito bažnyčios konsekravimo vasarą ir rudenį jautėsi  akivaizdus besimeldžiančių pagausėjimas sekmadienių šv. Mišiose. Rugsėjo mėnesį  alvitiečius nudžiugino savo viešnage Kaišiadorių vyskupas J.E Jonas Ivanauskas. Jo dovana – Palaimintojo arkivyskupo Teofilio Matulionio relikvija yra įmūryta į naujosios bažnyčios altorių.  Spalio mėnesį švenčiant Misijų sekmadienį vyskupas Rimantas Norvila pašventino naujus šventovėje akcentus- šv. Onos su Marija ir šv. Kazimiero paveikslus ( autorius Bronius Rutkauskas). Lapkričio pabaigoje tiesiog nepastebimai atkeliavo ir buvo sumontuoti šventoriaus vartai.

Nuo advento pradžios sugriežtėjus karantinui,  Kalėdų šventės buvo liūdnesnės. Tačiau visą kalėdinį laikotarpį, iki Kristaus paaukojimo ( Grabnyčių) šventės visomis dienomis bažnyčia buvo atvira  privačiai maldai. Visą tą laiką joje buvo galima grožėtis Tautodailės metams skirta medžio drožėjų tautodailininkų prakartėlių paroda. Atlaisvėjus karantinui, parapijoje su ribotu tikinčiųjų skaičiumi buvo švenčiami šv. Kazimiero atlaidai, pravestos gavėnios rekolekcijos, pašventintos Kryžiaus kelio stotys.

Daug kas atkreipė dėmesį, kad Alvito bažnyčioje šiokiadieniais aukojamų šv. Mišių pradžia dažniausiai yra trečią valandą ( 15 val. ), kas nepraktikuojama kitose parapijose. Klebonas V. Kajokas paaiškina, kad ši mintis atėjo 2011 metais švenčiant Dievo Gailestingumo metus. Tada su vyskupu ir vyskupijos kunigais apsilankė Vilniuje šv. Faustinos namelyje,  Gailestingumo šventovėje. Toje piligrimystėje širdin įstrigo, kad  šv. Faustinai apreikšta  trečia valanda po pietų kaip Gailestingumo valanda. Tai Kristaus kančios ir mirties valanda, tą valandą meldžiant Gailestingumo vainikėlį galima išprašyti daug malonių. Ilgą laiką trečios valandos maldai  kviesdavo tik penktadieniais, vyresnio amžiaus tikintiesiems tai net patogesnis laikas ir jie prie jo priprato. Per adventą, o ir dabar, per gavėnią, beveik kiekvieno šiokiadienio šv. Mišios Alvito bažnyčioje aukojamos dieną, 15 valandą.  Klebonas sakė, nors šiokiadieniais mažai užprašoma asmeninių šv. Mišių, tačiau šią valandą šv. Mišias aukoja, norėdamas, kad ir pavieniai atėję  melstis žmonės per Gailestingumo vainikėlio maldą labiau suprastų Dievo gailestingumą, praktikuotų šį maldingumą.

Alvite dar vienas išskirtinumas: šioje kaimo parapijoje  šv. Mišioms visada (su retomis išimtimis) yra patarnaujančio jaunimo. Tai – per dvidešimt metų gyvuojančių šv. Kazimiero vaikų globos namų auklėtiniai. Klebono nuomone, toks vaikų įtraukimas ir užėmimas yra naudingesnė katechezė nei juos susisodinęs skaitytų paskaitą.

Klebonas galėtų išvardinti daug dalykų, kurie pirmąkart įvyksta, nutinka naujojoje Alvito bažnyčioje. Tačiau pats asmeniškai daug pirmųjų dalykų patyrė prieš 25-erius metus. Bendroje tikėjimo kelionėje brendo kartu su tikinčiųjų bendruomene. Mat, į Alvitą atvyko kaip jauniausias vyskupijoje  klebonas  vyskupo paskyrimu 1996 metų kovo 22 dieną, tada – Verbų sekmadienį. Pernykščių ir šiemetinių Kristaus Prisikėlimo švenčių laukimas apkartintas pandemijos. Po pirmojo karantino atlaisvėjimo, 2020 metų birželio 4 dieną kunigas Vytautas Kajokas paminėjo kunigystės šventimų 25- metį. Šių metų liepos pradžioje laukia garbinga gyvenimo sukaktis.

Birutė Nenėnienė

Autorės nuotr.