Birželio 7-8 dienomis Vilkaviškio vyskupijos šeimos centras sukvietė savanorius ir aktyvias vyskupijos šeimas į savaitgalį Liškiavoje. Savaitgalyje dalyvavo 40 suaugusiųjų ir 39 vaikai, iš
kurių jauniausiam vos 2 mėn., iš įvairių vyskupijos vietovių. Neatsitiktinai buvo pasirinkta ir tema pagal apaštalo Pauliaus pirmąjį laiško Tesalonikiečiams ,,Negesinkite Dvasios!“(1Tes 5,19), nes šis laikas sutapo su ypatingu, visuotinėje Bažnyčioje švenčiamu, Šv. Dvasios atsiuntimo laiku. Susirinkusios šeimos, abi dienas galėjo gilintis į Šventosios Dvasios dieviškąjį asmenį ir jo teikiamas dovanas. Šv. Dvasią pažinti, patirti per mokymus, maldas ir mąstymus mums padėjo diakonas Lukas.

Šeštadienio vakare visi kartu turėjome galimybę švęsti Šv. Mišias, kurias aukojo Vilkaviškio vyskupijos šeimos centro kuratorius kun. Žydrūnas Kulpys, kuris taip pat patarnavo ir visiems norintiems susitaikyti su Dievu. Po vakarienės, visi sugrįžome į bažnyčią, kur vyko Sekminių vigilija su šlovinimu, bendruomenine išgydymo malda ir džiaugsmingu laukimu. Savo talentu šlovinti Viešpatį dalinosi Kristina iš Alytaus ir Evaldas iš Marijampolės. Tai buvo ypatingas laikas, gydantis, laisvinantis, stiprinantis tikėjimą ir padedantis išgyventi Viešpaties artumą. Ir nors po vigilijos, lijo lietus, Liškiavos klebono kun. Vidmanto Strioko dėka, visiems stovyklautojams pavyko išvysti ir pabuvoti prie Sekminių laužo. Liepsnojo ne tik laužas, bet ir mūsų visų širdys meile, džiaugsmu ir dėkingumu.

Sekmadienį jungėmės š Liškiavos parapijos bendruomenės švenčiamas Šv. Mišias, kurias aukojo kun. V. Striokas, homiliją sakė diak. Lukas. Turėjo nuostabią, dar vieno mokymo, apie Šv. Dvasios dovanas, maldos, Dievo žodžio deklaravimo ir pasidalinimo patirtį.

Dėkojame mus mylinčiam Dangiškajam Tėvui už visas išlietas malones, Šv. Dvasios prisilietimus, už gerą orą ir išgyventą, auginantį bendrystės laiką.

Iš dalyvių atsiliepimų:

„Dėkojame už nuostabų savaitgalį. Gilios ir prasmingos konferencijos. Bendravimas su
kitomis šeimomis. Atleidimo laikas, kuris tikime duos vaisių asmeniniame ir
bendruomeniniame gyvenime.“

„Labiausiai dėkoju už galimybę išeiti iš savo kasdienybės ir pajusti ramybę, atsipalaiduoti, nes
viskuo pasirūpinta. Ačiū, už galimybę pasijausti „Žmogumi“. Už adoraciją, Šv. Mišias. Už
pavyzdį ir realias pratybas, kaip melsti Šv. Dvasios.“

„Ačiū už galimybę būti, draugauti, susitikti, ilsėtis, melstis, mokytis kartu su kitomis šeimomis.“
„Esu dėkinga už per diak. Luką gautas dvasines dovanas.“