Pirmąjį rugsėjo sekmadienį, rugsėjo 6 dieną, Krikštonių Kristaus Karaliaus parapijoje buvo švenčiami Švč. M. Marijos Ligonių Sveikatos atlaidai. Ši tradicija parapijoje gyvuoja nuo 1934-ųjų.

Vyskupas Rimantas Norvila savo pamoksle ragino prisiminti maldos, kaip dvasinio sustiprinimo, svarbą – „Sveikata kiekvienam žmogui yra labai svarbi. Visi norime būti sveiki, nestokti energijos. Tačiau gyvenime daugelį vis gi neretai ištinka įvairūs negalavimai, o kartais prislegia ir sunkesnės ligos. Tai patiria ne tik senoliai, bet ir darbingo amžiaus, taip pat ir jaunesni žmonės, net vaikai. Todėl daugelis šiuose atlaiduose taip pat prašo sveikatos, o taip pat ir dvasinės atramos žmogiškame silpnume. Tačiau susirinkę čia meldžiame ne vien to. Pasitikėdami Marijos motinišku gerumu, pavedame jai ir kitus savo rūpesčius, gyvenimo išbandymus. 
Po atlaidų dažnai patiriame, kad problemos dėl kurių meldėmės, neišsisprendžia iš karto. Tačiau net ir nesulaukus greito atsakymo, širdyje grįžta ramybė, jaučiamės dvasiškai stipresni, sieloje daugiau giedros ir paguodos. Tai jau ženklas, kad Dievo Motina mus mato ir girdi, mums atsiliepia. Toks Marijos gerumas suteikia pasitikėjimo ir jėgų nešti savo kasdienybės kryžius ir kryželius. Maldoje taip pat mus aplankanti dvasinė šviesa, padeda suprasti, kas šiuo metu mums svarbiausia. Kartais tai būna net svarbiau už kokios nors ligos įveikimą.
Šiame maldos ir dvasinio sustiprinimo susibūrime pravartu prisiminti, kad Jėzaus Motina Marija ir jos Dieviškasis Sūnus į mūsų vargus žvelgia plačiau, nei mes patys. Jėzus nori gydyti visą žmogų ir mato visą mūsų gyvenimą, ne tik šią akimirką, šio laiko mūsų lūkesčius. Dievišku žvilgsniu aprėpiant plačiau, kartais svarbesni atrodo kiti dalykai, nei mes matome. Tai gali būti atgaila, atsivertimas, atsigręžimas į Dievą kasdienybėje, senų negerų įpročių gydymas. Tai gali būti ir mūsų siekis susitaikyti su artimaisiais ar paskatinimas pamaldumo, pasitikėjimo Dievu stiprinimas, širdies ir proto gydymas, apvalymas nuo kitų smerkimo, perdėto kritiškumo, ar tiesiog liūdesio, nusiminimo. Liga gali tapti ir kvietimu naujai atrasti Dievo ilgesį ir Jo gerumą. Taip, sergant kūnui, pirmiausia galima sveikti viduje. Apaštalas Paulius primena, kad Dievą mylintiems viskas išeina į gera. Todėl nuoširdi malda šiuose atlaiduose tikrai išeis į gera – pagal Dievo valią ir Jo matymą.”

Eucharistiją papuošė pabaigoje įvykusi iškilminga ir puošni Švč. Sakramento garbinimo procesija aplink bažnyčią. Ją maldomis ir giesmėmis palydėjo gausus būrys susirinkusių maldininkų.

Šventės pabaigoje – speciali malda už ligonius ir palaiminimas jiems.