Barzdų Kristaus Karaliaus parapija

KONTAKTAI

Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia
Nepriklausomybės g. 13, 71282, Barzdai, Šakių r. sav.

Klebonija
Nepriklausomybės g. 11, 71282 Barzdai, Šakių r. sav. (negyvenama)

Raštinė ir parapijos namai
Alyvų g. 2A, 71295 Griškabūdis, Griškabūdžio sen., Šakių r. sav.
Tel. 8-345-41115, mobilus 8-682-77710 (klebonas kun. V. Mazirskas)

Koplyčios:
Gražiškių kaimo kapinių koplyčia – Gražiškiai 10, Barzdų sen., Šakių r. sav.

PAMALDOS IR ATLAIDAI

ŠV. MIŠIOS:

    • Sekmadieniais – 9 val.
    • Šeštadieniais – pagal susitarimą

Išpažintys klausomos 15 min prieš šv. Mišias

Švč. Sakramento adoracija – pirmąjį mėnesio sekmadienį po šv. Mišių

Gegužinės pamaldos – 9 val. sekmadieniais

Birželinės pamaldos – 9 val. sekmadieniais

ATLAIDAI

Šv. Jono Krikštytojo gimimo – birželio 24 d., 12 val.

Kristaus Karaliaus (tituliniai) – paskutinį liturginių metų sekmadienį, 12 val.

PARAPIJOS TERITORIJA

Gyvenvietės ir kaimai:
Barzdai mstl., Buktiškiai, Gražiškiai, Kraujučiai, Liputiškė, Masiauskai, Meškiniai,
Miknaičiai, Opšrūtai, Pabalsupiai, Pupiai, Sabijonai, Skarbūdis, Skirkiškė, Staniškė,
Stugučiai, Viltrakiai, Žardeliai, Žečkalniai, Žiliai ir Žvirbliškė.

Barzdų Kristaus Karaliaus parapija ribojasi su:
Alksnėnų, Bagotosios, Griškabūdžio, Nemirų, Pilviškių ir Žvirgždaičių parapijomis.

BENDRUOMENĖ

  • Parapijos choras

Rekvizitai

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Barzdų Kristaus Karaliaus parapija
Juridinio asmens kodas 191295294
Bankas AB SEB bankas, Marijampolės filialas
A. s. LT037044060007715812

APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

Apie 1796 m. Barzduose pastatyta medinė koplyčia. 1819 m. veikė parapinė mokykla. Po Pirmojo įkurta parapija. Pirmasis klebonas Antanas Petrauskas 1920 m. padidino koplyčią, 1921 – 1922 m. pastatė dviaukštę kleboniją, ūkinius pastatus, 1922 m. įsteigė mergaičių namų ruošos mokyklą. Iki 1924 m. pastatyti parapijos namai su sale.

Barzdų miestelio centre stovi dabartinė Kristaus Karaliaus bažnyčia, pastatyta 1934 m. Jos statyba rūpinosi 1925 m. į Barzdus atvykęs kun. Stanislovas Mikelkevičius (1889 – 1975). 1929-ųjų gruodį naujos mūrinės bažnyčios projektą parengė archtektas Vytautas Landsbergis – Žemkalnis, tačiau dėl lėšų stygiaus tais metais darbai nebuvo pradėti. 1930 m. buvo parengtas naujas projektas ir tais pačiais metais buvo pašventintas kertinis Kristaus Karaliaus bažnyčios akmuo. Nors darbai vyko sunkiai, 1934 m. bažnyčia buvo pastatyta. Nuo 1950 m. ilgesnį ar trumpesnį laiką Barzduose klebonavo kan. Jonas Baranauskas, kun. Petras Valatka, kan. Pranas Liutivinas, kunigai Antanas Šimkus, Teofilius, Antanas Lukošaitis, Vincas Čėsna. 1971 m.  Barzdų klebonu paskirtas kun. Jonas Būga (1916 – 2004), kuris Barzduose klebonavo 31 –erius metus. Po jo mirties parapija tapo aptarnaujama Griškabūdžio parapijos klebonų.

Gražiškių koplyčia

Gražiškių kaimo koplytėlė pastatyta 1795 m. Griškabūdžio filijos administratoriaus karmelito kun. Jeronimo Šateikos rūpesčiu ir aplinkinių kaimų ūkininkų pastangomis.

1826 m. Apaštalų Sostas koplyčiai suteikė Šv. Morkaus ir Švč. M. Marijos Gimimo atlaidus. Šv. Morkaus atlaidai Gražiškiuose buvo švenčiami ir sovietmečiu iki 1968-ųjų metų, o vietoj Švč. M. Marijos Gimimo atlaidų švenčiami Švč. M. Marijos vardo atlaidai antrąjį rugsėjo sekmadienį.

2009 m. koplyčia buvo suremontuota, sutvarkytos kapinaitės, aplink jas esanti erdvė. 2015 m. koplyčiai suteikta teisinė apsauga, ji buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą.

2015 m. koplyčioje po trejus metus trukusios tylos vėl suskambo varpas. Koplyčios simbolio sugrįžtuvės sutapo su kasmet čia vykstančiais Švč.Mergelės Marijos Vardo atlaidais bei koplyčios 220-osiomis pastatymo metinėmis. Naujasis varpas buvo pakrikštytas šv. Morkaus vardu, nes senais laikais čia buvo rengiami Šv. Morkaus atlaidai ir šio šventojo paveikslas yra pagrindiniame koplyčios altoriuje.

Pastatas yra stačiakampio plano, be išskirtos presbiterinės dalies, pereinantis į trisienę tokio paties pločio ir aukščio apsidę. Vėliau pietinėje pusėje buvo pristatyta kvadratinio plano mažytė zakristija, o dar vėliau – prie pagrindinio fasado medinis stačiakampis prieangis, išorėje tokio paties pločio kaip ir koplyčia. Stogas skardinis. Pagrindinės dalies ir prieangio stogai dvišlaičiai, zakristijos – vienšlaitis. Virš pagrindinio fasado trikampio mūrinio frontono pastatytas kvadratinio plano medinis bokštelis smailėjančia viršūne. Kryžiaus dekoras būdingas Sūduvos kaltiniams kryžiams. Viduje koplyčios erdvę dengia cilindrinis lentų skliautas, apkaltas fanera. Manoma, kad kitados būta mūrinio skliauto. Vargonų choras, į kurį iš pagrindinės koplyčios erdvės veda mediniai laiptai, be perdangos, susijęs su pastogės erdve. Koplyčios viduje dominuoja altorius, beveik prigludęs prie galinės sienos. Barokiniams altoriams būdingi elementai šiame altoriuje perkurti, jiems suteikiant kitų stilių ir liaudies dailės bruožų. Altorius yra dviaukštis, raižytas. Žemutiniame aukšte – paveikslas „Švč. Mergelė Marija su vaikeliu“ (Sapiegų Madona). Viršutiniame aukšte – paveikslas „Šv. evangelistas Morkus“. Tabernakulyje – pastatomas kryželis su nukryžiuotojo skulptūra, lietas 1812 m. Lenkijoje, sidabruotas. Ant sienų kabo paveikslai „Šventoji šeima“, „Švč. Mergelė Marija Angeliškoji“ „Ecce Homo“, kurio stilistika būdinga lenkų liaudiškai tapybai.

Šaltiniai Wikipedia ir Šakių rajono laikraštis „Draugas“ (http://www.drg.lt/straipsniai/27-kultura/18859-barzdu-kristaus-karaliaus-baznyciai-85-eri)