Žaliosios Šv. Roko parapija

KONTAKTAI

Žaliosios šv. Roko bažnyčia
Žaliosios g., Andriškių k., 70073 Vilkaviškio r.

Klebonija
Žaliosios g., Andriškių k., 70073 Vilkaviškio r.

Koplyčia kapinėse


PAMALDOS IR ATLAIDAI

ŠV. MIŠIOS:

  • Sekmadieniais – 11 val.
  • Šiokiadieniais – pagal susitarimą
  • Šeštadieniais – pagal susitarimą (gegužės, birželio, spalio mėnesiais 16 val.)

Išpažintys klausomos prieš šv. Mišias

Švč. Sakramento adoracija – sekmadieniais po šv. Mišių; po gegužinių ir birželinių pamaldų

Gegužinės pamaldos – – kasdien 16 val., sekmadieniais po šv. Mišių

Birželinės pamaldos – – kasdien 16 val., sekmadieniais po šv. Mišių

Rožinio malda – spalio mėnesį prieš šv. Mišias

ATLAIDAI

Šv. Roko – rugpjūčio 16 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Švč. M. Marijos Sopulingosios – rugsėjo 15 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)


PARAPIJOS TERITORIJA

Gyvenvietės ir kaimai:
Andriškiai, Biliūnai, Drebulinė, Gustaičiai, Iškartai, Klausučiai, Mierčiai ir Rumokai, Šūkliai ir Žalioji.

Žaliosios šv. Roko parapija ribojasi su Alvito, Didvyžių, Kybartų, Kudirkos Naumiesčio, Vilkaviškio ir Virbalio parapijomis.


BENDRUOMENĖ

  • Choras

REKVIZITAI

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Žaliosios Šv. Roko parapija
Juridinio asmens kodas 291313430
Adresas Žaliosios g., Andriškių k., 70073 Vilkaviškio r.
Bankas „Luminor Bank“ AB
A. s. LT75 4010 0401 0003 1543


APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

Žalioji įsikūrusi maždaug pusiaukelėje tarp Vilkaviškio ir Kudirkos Naumiesčio.

1892 m. iš Prienų žydo nupirkta  sinagoga buvo perstatyta į kapų koplyčią. Žaliosios šv. Roko parapija buvo įregistruota 1934 m. Klebonno kun. A. Sebastonio rūpesčiu koplyčia buvo padidinta. Nuo 1939 m. iki antrosios rusų okupacijos klebonavo veiklus kun. A. Senkus. 1939 m. inžinierius S. Fedoravičius parengė bokšto projektą, bet projektas nebuvo įgyvendintas.

1944 m. medinė Žaliosios bažnčia sudegė karo metu. Iš Kudirkos Naumiesčio atkeltas kun. K. Garmus bažnyčią įrengė mūrinėje klebonijos klėtyje.

1948 m. Religijos reikalų komiteto sprendimu buvo leista įregistruoti Žaliosios religinę bendruomenę, tačiau Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu 1963 m., nepaisant tikinčiųjų protestų, bendruomenė buvo išregistruota, bažnyčia uždaryta. Prie bažnyčios buvo pristatyta pašiūrė , Rumokų eksperimentinis ūkis čia įrengė malūną, sandėlį. Nuo pat pirmųjų metų dėl parapijos išlikimo su su sovietine valdžia derėjosi uolūs parapijiečiai.

Tikintiesiems patarnauti ėmėsi ekstremistu vadintas kun. A. Lukošaitis, klebonavęs gretimoje Didvyžių parapijoje. 1977 m. šis bebaimis kunigas šv. Mišias aukodavo Žaliosios kapinėse po atviru dangumi ar laikinai įrengtoje pastogėje. Tuo metu kilo triukšmas – kas leidęs taip laikyti pamaldas.

Ši kova tęsėsi tol, kol Religijos reikalų tarybos posėdžio prie TSRS Ministrų Tarybos 1988 metų gruodžio 13 d. nutarimu leista užregistruoti Žaliosios katalikų bendruomenę ir naudotis buvusiais maldos namais. Šį leidimą patvirtinus rajono vykdomojo komiteto sprendimu geranoriškai sutelktomis jėgomis bažnyčia buvo atstatyta. 1989 m. birželio mėn. bažnyčia buvo pašventinta.

Iš prieškarinės Žaliosios bažnyčios likęs Dievo Motinos Marijos paveikslas. Išsaugota monstrancija – būdingas Prancūzijos auksakalystės mokyklos XIX a. II p. dirbinys, jo prototipu laikytina Paryžiaus Notre-Dame katedros vadinamoji Liudviko XVIII monstrancija.

Informacija iš knygos „Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios“ / vyr. redaktorė D. Kandrotienė, išleido VšĮ „Terra Publica“, 2011, p. 210 – 211