Mokslinę-praktinę konferenciją pradėjo Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos centro vadovas kun. Linas Baltrušaitis. Palydėjęs malda, palaiminimu ir padrąsinimo žodžiu, vadovas konferencijos vairą perdavė KC metodininkei Vilmai Balandienei, kuri konferenciją moderavo.

Konferencijoje pranešimus skaitė vienuolika mokytojų iš Aleksoto, Alytaus, Marijampolės, Kazlų Rūdos bei Vilkaviškio dekanatų, taip pat trys Marijampolės Sūduvos gimnazijos  III gimn. klasės mokinės – Samanta Liaudinskaitė, Austėja Brazaitytė ir Aušrinė Lietuvninkaitė. Merginos pateikė du mokytojos Daivos Macanskienės įkvėptus ir jų sukurtus kūrinius-konkursinius darbus: poemą ir dainą.

Pagrindinėje konferencijos sesijoje išgirdome du pranešimus. Pirmasis –  „Mokinio pažinimas – tiesiausias kelias į prasmes“, kurį skaitė Vilma Balandienė, Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos centro metodininkė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos dorinio ugdymo (tikybos) mokytoja ekspertė. Pranešimu lektorė ragino mokytojus ieškoti įvairių mokinių pažinimo būdų, kurie padėtų mokiniams plačiau pritaikyti savo gebėjimus, įprasminti mokymąsi, būtų žadinama mokymosi motyvacija. Pranešime „Formuojamasis vertinimas individualiai pažangai skatinti“ lektorė Danutė Voitiuk, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, atskleidė, kaip formuojamasis vertinimas gali būti puiki galimybė pažinti mokinius.

Konferencijos metu lektoriai savo pranešimuose kalbėjo apie įvairius mokinių pažinimo būdus – nuo formalaus ir neformalaus ugdymo, individualių planingai vedamų pokalbių, dalyvavimo konkursuose, pedagogo ir paauglio pozicijos aptarimo iki piligrimystės, stovyklos ar įsitraukimo į skautų organizacijos veiklas.

Apibendrinant konferenciją galima pasakyti, kad pažinti mokinius yra daugybė įvairių būdų ir metodų ir visi jie tinkami. Dirbdamas kūrybingai mokytojas įveda vaikus į situacijas, kurios leidžia pažinti tuos asmenybės bruožus, kurie dažnai būna labai giliai paslėpti, pvz.: jautrumas kito žmogaus negalei. Piligriminėse kelionėse neretai vaikai patiria atsivertimą, pasitikrina savo ištvermę, kantrumą, jautrumą, be to, tai puiki galimybė pastebėti mokinio pasikeitimą. Ruošdami konkursams sudarome puikias sąlygas atsiskleisti mokinio gebėjimams ir talentams. Stovyklose galima pastebėti tokias vaikų savybes ar būsenas, kurias paprastai jie labai slepia nuo aplinkinių. Galiausiai galima daryti išvadą, kad norėdamas pažinti mokinius, mokytojas pirmiausiai turėtų pažinti save ir negailėti laiko, o ateityje mokytoju galės dirbti tik su savimi dirbantys žmonės.

Džiaugiamės konferencija, jos pranešėjais ir dalyviais, nes susirinkęs gausus būrys dorinio ugdymo mokytojų liudija, kad ši tema – kaip geriau pažinti savo mokinius – yra aktuali ir svarbi, vadinasi, trokštame tobulinti savo kompetencijas, kad kuo geriau atliktume mums pavestą darbą.

 

Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos centro metodininkė Rima Malavickienė