Rekolekcijos yra įprasta atsitraukimo iš kasdienių rūpesčių ir glaudesnio santykio su Dievu paieškos praktika tikinčiam žmogui. Šis sąmoningas savęs sustabdymas reikalingas kiekvienam žmogui, bet tam, kuris darbuojasi Viešpaties vynuogyne, – ypatingai.

Todėl Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos centras gavėnioje kovo 29-31 dienomis vėl pakvietė savo tikybos mokytojus į rekolekcijas. Šiemet – Trinapolio rekolekcijų namuose.

Jau pirmąjį vakarą rekolekcijų vadovas kun. Andrius Končius, VDU kapelionas, Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas, priminė mokytojams jų pašaukimo esmę – padėti Jėzui susitikti su tais, kurie yra mūsų darbo lauke ir gyvenimo aplinkoje. Tai nėra lengva užduotis, bet „esame Dievo laiminami ir laiminame Dievą, siekdami ir prašydami, kad Dievo planas pasauliui išsipildytų“. Kunigas Andrius rekolekcijų dalyviams priminė, kad galingiausi ginklai šioje misijoje yra Dievo Žodis, malda ir pasninkas. Per Kryžiaus kelio mąstymą, šv. Mišias, Švč. Sakramento adoraciją, Sutaikinimo pamaldas dar kartą pajutome, kokie tie ginklai galingi…

Paskutiniąją dieną rekolekcijų vedėjas pakvietė prisiminti nuolatinę tikinčiojo dvasinę kovą, kurią pralaimime, kai pasiduodame puikybei. Todėl šv. Apaštalas Paulius ragina susijuosti strėnas tiesa, apsivilkti teisumo šarvais, apsiauti kojas ryžtu, pasiimti tikėjimo skydą, išganymo šalmą, Dvasios kalaviją, melstis Dvasioje ir be paliovos budėti (plg. Ef  6, 14-18).

Kaip ir po kiekvienų rekolekcijų, tikybos mokytojai išsiskirstė į savo aplinkas nešti Gerosios Naujienos. Gerokai sustiprėję ir pasitikrinę, ar teisingu keliu eina, jie pasiruošę dėkoti Dievui visose gyvenimo aplinkybėse.

 

Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos centro metodininkė Vilma Balandienė