Gegužės 9-ąją Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centras gali vadinti istorine diena, kai naująjį, tiesa, dar nepradėjusį veikti Sveikatingumo centrą pašventino, globotiniams ir personalui palaiminimą suteikė Vilkaviškio vyskupas JE Rimantas Norvila. Oficialaus atidarymo kol kas laukiama,- tam trukdo ne tik karantinas, bet ir specialisčių, kurios teiks paslaugas, pasirengimas.
Vyskupo vizitas Kudirkos Naumiestyje aplankant socialinės pagalbos centrą buvo grynai darbinis. Jo metu Ekscelencija susitiko su grupele gyventojų ir darbuotojų pasveikinti ir palaiminti juos kieme šalia globos namų nors vis dar šaltoko, lėtai įsisiūbuojančio, tačiau saulėto sekmadienio popietę.
Susitikimo metu, kreipdamasis į globotinius, įstaigos vadovas kun. D. Jasulaitis kalbėjo, kad vyskupas visą karantininį laiką širdyje ir maldoje su visais globotiniais ir juos prižiūrinčiu kolektyvu buvo nuolatos. „Dėkodamas jam noriu pasakyti, kad mums tai buvo labai stipru ir didelė moralinė pagalba“,– kreipėsi į vyskupą dekanas.
Vyskupas patikino, jog šis laikmetis buvo ir vis dar išlieka didžiulis išbandymas visiems, nes buvo daug nežinios ir įsitempimo, kad globos įstaigose neišvengta susirgimų ir net sunkesnių atvejų, bet vylėsi, jog didieji iššūkiai jau liko praeityje – tai lemia ir patirtis, ir skiepai, dėl kurių galima jaustis šiek tiek ramiau. „Šiandien pirmasis toks išvažiavimas, kada galiu vizituoti parapiją po, galima sakyti, trečiosios karantino bangos ir kada galiu kartu su pavasariu dalintis viltimi, jog neturime vien tik užsisklęsti, bijoti. Gyvenimas juda pirmyn, reikia žiūrėti ir galvoti, kaip gyventi toliau “,– kalbėjo vyskupas.
Jis pakartojo Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje atnašautose šv. Mišiose pasakytą mintį, jog su viltimi norisi skatinti permąstyti kiekvieno mūsų santykį su Kūrėju, kad ta bendrystė su Dievu tokiais momentais, kai sunkiau, tampa tikrai labai svarbi, kad tikėjimas mums irgi teikia vilties ir drąsos. Jis dėkojo visiems darbuotojams, kurie nešė tą nelengvą naštą, nepaliko globojamų žmonių gelbėdami save, linkėdamas ir ateityje atrasti tame pasiaukojime žmogiškąjį gerumą. „Mano seneliai, išgyvenę Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karus, pasakojo, kad po sunkumų ir nelaimių labai išryškėja, kokie žmonės yra. Paprastai išbandymuose ir sunkumuose žmonės tampa daug geresniais, ir tokių dauguma, nors vienas kitas labai žiauriose aplinkybėse ir patiria nužmogėjimą. Pandemija daugeliui taip pat leido tapti geresniais, taigi linkiu, kad tas gerumas liktų pamatu jūsų kasdienybėje ir gyvenime“,– stiprybės, drąsos ir Dievo palaimos linkėdamas, vyskupas R. Norvila ragino neprarasti vilties, nes pandemija įveikiama, o žmogiškojo gyvenimo pabaiga nėra viskas. Žinome, jog žemiškam gyvenimui pasibaigus, jei gyvename tikėjimu, mūsų laukia amžinasis gyvenimas.
Už tai, kad aplankė, kad suteikė vilties, vyskupui globotiniai įteikė geltonų darželio gėlių puokštelę. Geltona spalva skleidžiantis pavasariui mums tampa viltinga spalva, pastebėjo R. Norvila. Taip pat visus susirinkusiuosius viltingai nuteikė šia proga perskaitytas Maironio eilėraštis „Viltis”.
(pilną tekstą galite skaityti čia – https://www.leidinys.lt/valscius/leidiniai)
