2026 06 12 d. su džiaugsmu ir dėkingumu minėjome Vilkaviškio vyskupijos Caritas 100 metų jubiliejų.
Tai šimtmetis tikėjimo darbų, gailestingumo ir tarnystės žmogui, kuriame atsispindi Kristaus meilė kiekvienam sutiktajam. Dėkojame Dievui už gausias malones, o visiems Caritas bendruomenės nariams – už ištikimą tarnystę.

Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje vidudienio šv. Mišių aukai ir Rožinio maldai susirinko gausus būrys Vilkaviškio vyskupijos Caritas darbuotojų ir savanorių. Vyskupas R. Norvila savo pamoksle dėkojo Caritas tarnystėje veikiantiems žmonėms: „Šiandien žmogus dažnai vertinamas pagal produktyvumą, statusą, pajamas, įtaką. O Caritas primena, jog žmogus vertas dėmesio, meilės vien todėl, kad jis yra Dievo kūrinys, kad jis yra Dievo vaikas, nežiūrint ar jis geba pasiekti kokių nors ypatingų rezultatų. Taip dėliojant prioritetus gyvenime, Caritas įsijungia visus darančius gera į Dievo Karalystės kūrimą jau čia žemėje, meilės civilizacijos kūrimą. Apie tai, mūsų šaliai įžengus į nepriklausomos valstybės gyvenime dažnai girdėjome ir iš tuometinio popiežiaus Jonas Paulius II. Caritas veikla vyksta kaip tik tokia kryptimi – skleidžiant gėrį savo gyvenimo aplinkoje, kuriant geresnį gyvenimą savo aplinkoje, liudijant Dievo ir artimo meilę.

Norisi linkėti, tai tebūna vis naujai prisiminta kaip priešingybė abejingumui kito žmogaus kančiai, vargui, savanaudiškumui, individualizmui, žmogaus vertės matavimui vien pagal naudą. Tokie gyvenimiški vertinimo matai labai aktualūs šiandieninei Lietuvai, kai iššūkiais tampa daugelio žmonių vienatvė, nelengva senatvė, priklausomybės, vidinė tuštuma, susvetimėjimas. Kaip yra pastebėjusi šv. Motina Teresė: “Didžiausias skurdas yra būti nereikalingam ir nemylimam.“

Mieli caritiečiai, būkite šiandieniniame pasaulyje šių dienų gerojo samariečio paveikslas. Šiandien, remiantis šio palyginimo mintimis, daug „praeinančių pro šalį“, kai kažkam sunku ir slegia didelis vargas. Karitietis te bus tas, kuris nepraeina, bet sustoja, kai šalia kažkam sunku. Caritas nuo to ir prasideda, ne nuo didelių galimybių, bet nuo sustojimo prie žmogaus, kuriam šiandien sunku. Ačiū, kad esate, ačiū, kad atsiliepiate į Dievo meilės kvietimą.”

Marijampolės Dramos teatro salėje po šv. Mišių susirinkusiems šventės dalyviams savo pranešimus skaitė Caritas tarybos pirmininkas diak. Arūnas Kučikas ir ses. Viktorija Plečkaitytė MVS.

Renginio pabaigoje buvo įteiktos padėkos Caritas savanoriams.

Gausias plojimais salėje susirinkusieji dėkojo vienai iš Lietuvos Caritas atkūrimo ir organizavimo pradininkių, ilgametei savanorei gyd. Emilijai Montvilienei, kuri buvo buvo viena iš pirmųjų septynių moterų, kurios 1988 m. kartu su seserimi Albina Pajarskaitė pradėjo atkurti Caritas Lietuvoje, o Marijampolėje subūrė iniciatyvinę Caritas grupę ir prisidėjo prie Caritas veiklos plėtros visoje Vilkaviškio vyskupijoje.
Taip pat dėkota pirmajam vyskupijos Caritas direktoriui tuometiniam Šakių parapijos klebonui kun. Deimantui Brogiui.
Vilkaviškio vyskupijos dekanatų Caritas centrams buvo įteikti simboliniai padėkos angelai.

Dėkojame Dievui už visus Caritas savanorius, už jų pasiaukojimą, meilę ir nuolatinę pagalbą vargstantiems.

„Vieni kitų naštas nešiokite ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą.“ (Gal 6, 2)