Sausio 12 dieną, Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, ypač gausiai susirinkus parapijiečiams – vaikams, skautams, šauliams, kitam jaunimui, tėvams ir seneliams – buvo minima Jėzaus Kristaus krikšto iškilmė ir liūdnoji data: Sausio 13 dienos išvakarės. Šv. Mišias už Lietuvos gynėjus ir parapijos bendruomenę aukojo kunigas Valdemaras Smulskis, vargonininkei Audronei Pranskevičienei ir jaunimo chorui talkino Egidijus Bavikinas, psalmę ir Šv. Mišių giesmes giedojo Liudas Mikalauskas.

Puikią homiliją pasakė vikaras kunigas V. Smulskis. Parapijiečiai džiaugėsi patriotiškai nusiteikusio, savo tėvynę Lietuvą mylinčio kunigo žodžiais, kurie vertė susimąstyti ir patikrinti savo jausmus. Keletas minčių iš jo pamokslo: „Jei šiandien reikėtų kovoti už Lietuvos laisvę, mes ir dabar už ją kovotume. Kokia yra švento kraujo kaina? Mūsų žemė mirksta nekaltų žmonių, savo vaikų krauju. Kokie buvome tada nepalaužiami ir drąsūs! Išsisklaidžius tankų dūmams galbūt susiprato ir kaltieji… Sugrįžome į kasdienybę. Taip ir norisi sušukti: kodėl dar tokia blanki tautos savimonė? Negi Lietuva artėja prie bedugnės krašto? Ar yra daug šaukiančių: „Viešpatie, globok mūsų tėvynę Lietuvą!“? Gana kraujo, gana rietenų, pradėkime naujai gyventi, būkime mylintys, tikintys, tiesiantys į Dievą rankas. Net ir labiausiai puolęs žmogus gali prisikelti, jei jis pats to nori. Dieve, duok tvirtą tikėjimą, nepalaužiamą meilę… Ką tau reiškia būti laisva, tėvyne Lietuva?“

Po Šv. Mišių bažnyčioje giedojo Marijampolės kultūros centro kamerinis choras Suvalkija, Lietuvos poetų eiles skaitė aktorė Olita Dautartaitė, kurios balsą dažnai girdime per Marijos radiją. Po to visi rinkosi klebonijos kiemelyje prie laužo, prisiminė tuos skaudžius 1991 metų sausio 13 d. įvykius.

                                                                                                           Vita Marija