Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje, švenčiant Jėzaus paaukojimo iškilmę, drauge minėjome ir Pašvęstojo gyvenimo dieną. Nuo 1997 metų Bažnyčioje kasmet vasario 2-ąją dieną yra minima Pašvęstojo gyvenimo diena, skirta tiems, kurie vienokiu ar kitokiu specialiu būdu pašventė savo gyvenimus Dievui: kontempliatyviems vienuoliams ir vienuolėms, apaštalinėms kongregacijoms, pasišventusių pasauliečių institutams.

Po to, kai pernai dėl pandemijos negalėjome visi drauge susiburti bažnyčioje, o vietoj to turėjome nuotolinę iškilmių transliaciją, šiemet su šviesiu džiugesiu pašvęstieji iš visos Vilkaviškio vyskupijos vėl galėjo gyvai susiburti maldai. Drauge ir mes, visi susirinkusieji, dėkojome Dievui už pašvęstojo gyvenimo pašaukimo malonę. Pirmiausia, tylioje maldoje adoracijos metu suklaupę priešais Švč. Sakramentą, vėliau švęsdami šv. Mišių auką.

„Jūs labai reikalingi, Jūs labai svarbūs Bažnyčioje ir šiais laikais. Nesvarbu ar jums tik 19 – 20 ir Jūsų pasišventimo kelionė dar tik prasideda, ar Jūs jau subrendote amžiniems įžadams, ar gal jau Jūsų galva balta, tarsi būtų pabarstyta atgailos budėjimo naštos pelenais. Kiekvienas brolis, ir kiekviena sesuo pašvęstame gyvenime savo unikaliu būdu, savo asmeniniame ryšyje su Kristumi, savitai atspindi Dievo meilę ir jo palankumą žmonėms. Ir su lazdele sunkiau krypuojanti, bet kasdien į Dievo namus vis keliaujanti sesuo spinduliuoja neįkainuojamą liudijimą aplinkiniams. Net gerokai užkietėjus Dievo atžvilgiu širdis, žiūrėk kažkada prisimins ar jaunos sesutės šypseną, ar brandžios sesers pastangas, liudijimą ir jiems, gal būt visai netikėtai naujai nušvis sieloje pilkos kasdienybės rutinoje amžinybės viltis. Dieve padėk Jums nepristigti tikėjimo, drąsos, vilties, gerumo mažiau Dievą pažinusiems.”, – pamokslo metu susirinkusiems kalbėjo vysk. Norvila.

Užtarkime visus brolius ir seseris pašvęstame gyvenime nuoširdžia malda ir nuolat prašykime Viešpatį naujų pašaukimų.