Linkėjimai gyventi viltimi, skleisti viltį pasauliui
Alvito šv. Onos bažnyčioje naujų liturginių metų pradžios iškilmėje – sumos šv. Mišiose – buvo meldžiamasi už gyvus ir mirusius parapijiečius, šeimas ir dėkojama Viešpačiui bei visiems geradariams už šviesios, jaukios, erdvios šventovės dvasinį ir materialinį palaikymą, pasidžiaugta parapijos gyvavimo 405 -erių metų sukaktimi. Buvo pašventinti ne tik kalėdaičiai, bet ir žmonių atsinešti nusipinti advento vainikai. Alvito bendruomenėje jau pernai tokią akciją organizavusi kultūros darbuotoja Angelė Blažaitienė džiaugiasi šiemet į kvietimą atsiliepus daugiau žmonių ir viliasi, kad kasmetė tokios bendrystės tradicija gyvuos ir skatins ne tik alvitiečius.
Šv. Mišias aukojo ir homiliją pasakė Vilkaviškio vyskupas JE Rimantas Norvila, prie altoriaus kartu meldėsi vyskupo generalvikaras monsinjoras Gintautas Kuliešius, Vilkaviškio dekanas kun. Virginijus Gražulevičius, Alvito parapijos klebonas kun. Vytautas Kajokas. Šv. Mišiose melsdėsi bažnyčios statybų mecenatas Arvydas Paukštys su žmona Gražina, statytojų ir projektuotojų Jono, Viliaus, Roko Urbonų šeimos.
Homilijoje vyskupas Rimantas Norvila pateikė šiek tiek istorinės informacijos apie bažnytinius liturginius metus, primindamas jų šventes, minėjimus.
„Kai gilinamės į paveldą ir jį iš naujo atrandame, adventas mus gyvai prakalbina dvasinėje ir žmogiškoje kelionėje. Adventas prasmingiausias jį priimant ir išgyvenant su tikėjimu. Labai gyvai ir paveikiai nuskamba advento sekmadieniais skaitomi Šventojo Rašto skaitiniai iš Senojo ir Naujojo Testamento“, – pastebėjo ganytojas. Adventas ragina atsigręžti į Viešpatį ir taisyti, kas kliudo mūsų santykiui su Juo, bei kliudo siekti amžinojo gyvenimo. Raginimas budėti ir siekti vienybės su Viešpačiu mus praturtina šviesia viltimi, neleidžia liūdesiui, nusiminimui, nevilčiai dominuoti mūsų kasdienybėje, ypač išgyvenant karo Ukrainoje realybę. Žemėje viskas praeina,- ir karai , ir krizės, ir kasdienybės sunkumai. Tačiau ir sunkiu laiku suspindusi amžinybės šviesa mums tampa nenykstančia, viltinga atrama. Svarbu nusimesti slegiančią naštą išpažintyje, maldoje, nesusikoncentruoti vien prie kasdienos rūpesčių, bet vis kilstelėti žvilgsnį aukštyn, atrasti, jog tvirčiausia mūsų gyvenimo atrama yra pasitikėjimas artimu žmogumi ir dėl mūsų atėjusiu į žemę mūsų Atpirkėju. Drauge mums adventas primena, jog laikas yra ypatingai svarbi Dievo dovana, todėl ją reikia išnaudoti prasmingai, siekiant labiau pažinti Dievą, atliekant gerus darbus, šiltinant santykius tarp artimiausių žmonių, bendradarbių, kaimynų. Ir nepamiršti dėkoti Viešpačiui bei vieni kitiems. Ypač šeimose, – už gautas malones, bendrystę, buvimą kartu, o tai skatina didesnį pasitikėjimą vieni kitais. Pasak ganytojo, tuo būdu susikrausime nematomą, dvasinį kapitalą Dangaus banke, kuriuo galėsime džiaugtis ir pasinaudoti amžinybėje.
Ganytojas drąsino, kad vienybėje su Viešpačiu sprendžiasi daugybė kartais ir sunkiau išsprendžiamų dalykų. Ragino neprarasti vilties, neįsileisti liūdesio, pesimizmo, giliau įsimąstyti, ką galima padaryti, kad patiems ir aplinkiniams būtų šviesiau, geriau, kad bendrystė būtų nuoširdesnė.
Vyskupas pabaigoje pastebėjo ir tą gėrį, jog Alvite turime gražius, jaukius šiltus Dievo namus, sutvarkytą jų teritoriją, įrengtas šarvojimo patalpas, galime pasidžiaugti parapijos bendruomenės dvasiniu augimu, daugeliu kitų dalykų. Džiugina, kad į Alvitą ištisus metus važiuoja žmonės ne tik pasižiūrėti naujos bažnyčios, bet ir kaip piligrimai, su savomis maldomis ir padėkomis Viešpačiui ir vietiniams žmonėms.
Po homilijos vyskupas R. Norvila palaimino prieš Šv. Mišias prie altoriaus sudėtus alvitiečių nusipintus advento vainikus.
Ganytojas taip pat palaimino kalėdaičius su linkėjimu gyventi santarvėje, vienybėje, meilėje, ramybėje.
Po ganytojiško palaiminimo visiems susirinkusiems, padėkos žodį tarė klebonas Vytautas Kajokas. Jis pasidžiaugė per šimtmečius šioje parapijoje gyvenusių žmonių skleistu gyvu tikėjimu, perduotu dabartinei kartai.
Plojimai lydėjo parapijos vardu išsakytus linkėjimus ganytojui Rimantui Norvilui, priminus, kad šie kalendoriniai metai jam ypatingi: švenčia vyskupystės, tarnystės Vilkaviškio vyskupijoje jubiliejus, o gruodžio pradžioje – ir 65 -ąjį gyvenimo jubiliejų.
Klebono ir visos parapijos padėkas bei linkėjimus Dievo palaimos Arvydo ir Gražinos Paukščių šeimai už paramą bažnyčiai ir tikėjimo liudijimą, visam „Teltonikos“ kolektyvui bei Urbonų šeimai taip pat lydėjo nuoširdžių, ilgų plojimų banga.
Iš bažnyčios maldininkus išlydinti giesmė ir vargonų muzika tarsi užtvirtino: Dievo namuose sustiprinta šviesaus gyvenimo viltis šeimas ir atskirus žmones lydės per visą advento kelionę.
Birutė Nenėnienė
Autorės nuotr.
