„Kai vargšas miršta iš bado, tai atsitinka ne todėl, kad Dievas juo ar ja nepasirūpino. Taip atsitiko dėl to, kad nei tu, nei aš nepanorome duoti tam žmogui, ko jam ar jai reikėjo.” Motina Teresė.

Šie Motinos Teresės žodžiai kviečia mus dar labiau suklusti, suvienyti jėgas, pakviesti į pagalbą dar daugiau savanorių ir toliau veikti, su tokia nuostata šiuo pandemijos laikotarpiu dirba Caritas. Akivaizdu, kad pandemija pakeitė mūsų gyvenimo kasdienybę. Vieniems teko prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų, nuotolinio darbo, teko išmokti bendrauti per atstumą, kitiems netekus darbo – daugiau laiko praleisti namuose. Neabejotinai pandemija palietė ir labiausiai vargstančius, pažeidžiamiausius mūsų bendruomenės narius. Caritui šiuo metu tenka susidurti su nemenkais iššūkiais, kuomet kreipiasi vis daugiau žmonių prašančių pagalbos, kai jos prašoma vėl ir vėl. Pastebėjome, kad žmonės nebeprašo tik materialios pagalbos, pandemija atvėrė kitą žaizdą, ne mažiau skaudamą nei nepriteklius – tai bendrystės trūkumas. Kurį dar labiau išgyvenome per šias šv. Velykas, kai turėjome švęsti būdami suvaržymuose. Kita vertus šiais metais šventėme kitaip – ramiau, brandžiau, nes atradome iš naujo artimo žmogaus vertę, kaip galėjome pasiekti artimuosius tik nuotoliniu būdu. Ir šiemet Caritas rūpinosi nepriteklių išgyvenančiais asmenimis, suruošė Velykinius lauknešėlius. Taip norėdami suteikti labiausiai vargstantiems viltį, įnešti šiek tiek šviesos į jų kasdienybę ir tikėjimo, kad Kristui prisikėlus tamsa praeina.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija