Gruodžio 24 dienos vakarą, po Kūčių vakarienės šeimose ir artimųjų rate, marijampoliečiai, šv. Vincento Pauliečio bažnyčios parapijiečiai ir svečiai rinkosi į bažnytėlę maldai pirmosioms Kalėdų šv. Mišioms. Švęsti Viešpaties Gimimo šventę šį lietingą vakarą skubėjo daugelis, netgi šeimos su pačiais mažiausiais.
Gausiai maldininkų pripildytoje bažnyčioje prakartėlę pašventino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, vėliau vadovavęs Piemenėlių šv. Mišių liturgijai. Drauge meldėsi parapijos klebonas kun. Darius Vasiliauskas ir parapijos vikaras kun. Arnas Budrius.
Ganytojas sakytoje homilijoje drąsino nebijoti ir visuomet savo gyvenimo kelyje ištarti Viešpačiui „taip„:
„Visus mus te padrąsina Evangelijoje girdėti angelo žodžiai: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.” (Lk 2,10) Tai reiškia ir didį džiaugsmą kiekvienam iš mūsų, nes toliau angelas mini ir visus geros valios žmones.
Visi turėkime geros valios ir drąsos savo širdis atverti ateinančiam Kristui ir savo viduje tarti „taip” jam, kaip savo Atpirkėjui. Kaip Dievui mums norinčiam gera, ir kviečiančiam sekti juo, gyventi pagal jo pamokymus ir tokiu būdu laimėti amžinąjį gyvenimą. Ištarti „taip” Viešpačiui dabar ypatingai palankus metas.
Šv. Kalėdų laikas tebūna tikėjimo Dievo gerumu, vilties ir tikėjimo amžinuoju gyvenimu sustiprinimo laikas ne kažkam kitam, bet būtent kiekvienam iš mūsų. Šiuo laiku, taip pat ir šioje piemenėlių Mišių liturgijoje įsigyvenkime į Kalėdų laiku skelbiamą viltingą žinią – Jėzus gimė, kad aš galėčiau gyventi amžinai.
Artinantis šv. Kalėdoms, paskutinėmis dienomis Evangelijos skaitiniai mus ruošė Kristaus gimimui ir pasakojo apie įvykius prieš Jėzui ateinant. Padėjo geriau suprasti įsikūnijimo paslaptį. Štai neseniai klausėme Evangelijos pasakojimo apie Apreiškimą Marijai, girdėjome angelo žodžius: “Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!” (Lk 1.30) Angelo apsilankymas buvo labai netikėtas Marijai ir ji sumišusi galvojo ką visa tai reiškia. Bet ji tarė Dievui “taip”. Ir toliau Viešpats ją vedė ir globojo. Toliau ji net neįsivaizdavo savo gyvenimo be Dievo.
Ir šv. Juozapas, Dievo įtrauktas į Išganymo planą, pradžioje patiria nežinią, net abejones. Kai jis sužinojo, jog Marija po angelo Apreiškimo laukiasi, Juozapas, natūraliai visko nesuvokdamas nusprendžia sužadėtinę tylomis paleisti. Kaip ir Marijai, daug ko tuomet nesupratusiai, Dievo pasiuntinys angelas Juozapui sakė: “Nebijok…” „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios.” (Mt 1,20) Ir Marija , ir Juozapas paklūsta Dievo pasiuntiniui be jokių išlygų ir toliau Dievo Apvaizda Juos globojo ir jiems padėjo net sunkiausiuose išbandymuose.
Taip Evangelijos mus gyvai priveda prie pačių Dievo Išganymo plano ištakų o drauge ir užtikrinimo, jog žmogus priimdamas jam numatytą Dievo valią bus Jo vedamas, globojamas, saugomas.
Kaip anuomet Marija ir Juozapas, taip ir mes dažnai išganymo kelionėje visko negalime pilnai perprasti. Bet turime pasitikėti Dievu, jis reikiamu laiku ateis pagalbon, jei juo pasitikėsime, jei mūsų gyvenimo kryptis ir darbai atitiks jo valią.
Todėl svarbu drauge su šv. Juozapu ir Šventąja Dievo Motina Marija, įsijungiant į kalėdinį džiaugsmą išgirsti panašų padrąsinimą ir džiaugtis angelo Marijai ir Juozapui išsakytu padrąsinimu: „Nebijok!”.
Angelo ištartas „Nebijok!” Marijai ir Juozapui ateina jiems gyvenant ne kur nors karališkoje šeimoje, išskirtinėje aplinkoje, bet kuklioje, paprastoje kasdieninėje aplinkoje, kaip vyksta ir mūsų gyvenimas. Ir Jėzus, kaip žinome, į žmonių pasaulį ateina paprastu būdu, gimsta labai kuklioje aplinkoje. Bet kartu Jis ateina vykdyti ypatingos misijos – atpirkti, gelbėti žmonijos. Tuo būdu labai dideli dalykai reiškiasi
ne kažkur Dangaus karalystės turtingume ir grožyje, bet konkrečioje, paprastoje žmonių gyvenimo aplinkoje.”
„Tarkime šį vakarą giliai savo širdyje kartu su Marija, šv. Juozapu „taip” Dievui. Paveskime jam save, savo artimuosius, visą savo gyvenimą. Kaip ir šią šv. Kalėdų naktį Jis bus su mumis gyvenimo kelionėje ir kelionėje Dangaus Tėvo namų link, jis mus lydės, palaikys ir stiprins.”
Po šv. Mišių vyskupas ir parapijos klebonas sveikino visus sulaukus Viešpaties užgimimo šventės. Parapijos choras visus pradžiugino kalėdinėmis giesmėmis, o patys mažiausi šv. Mišių dalyviai sulaukė kalėdinių dovanėlių. Šventinio džiaugsmo ir šurmulio apsuptyje žmonės sveikino vieni kitus, džiaugėsi tarpusavio bendryste ir džiugūs išsiskirstė į namus.
