Lankeliškių Švč. Trejybės parapija

KONTAKTAI

Lankeliškių Švč. Trejybės bažnyčia
Klampučių gt. 56, Kunigiškių km. LT- 70203 Vilkaviškio raj.

Mob. 8 685 35301 (kan. Virginijus Gražulevičius)

PAMALDOS IR ATLAIDAI

ŠV. MIŠIOS:

  • Sekmadieniais – 10 val.
  • Šeštadieniais – pagal susitarimą

Išpažintys klausomos prieš šv. Mišias

Švč. Sakramento adoracija – pirmaisiais mėnesių sekmadieniais ir atlaidų metu

Gegužinės pamaldos – šv. Mišias

Birželinės pamaldos – šv. Mišias

Rožinio malda – kiekvieną sekmadienį prieš šv. Mišias

ATLAIDAI

Švč. Trejybės – sekmadienį po Sekminių
Šv. Pranciškaus Asyžiečio – spalio 4 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

PARAPIJOS TERITORIJA

Gyvenvietės ir kaimai:
Gužučiai, Klampučiai, Kunigiškiai, Kumečiai I, Kumečiai II, Lankeliškiai, Obelupiai, Purviniškiai, Sodėnai, Stolaukėlis, Stolaukis ir Šukiai.

Lankeliškių Švč. Trejybės parapija ribojasi su Alvito, Bartninkų, Pajevonio, Vilkaviškio ir Virbalio parapijomis.

BENDRUOMENĖ

  • Caritas

REKVIZITAI

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Lankeliškių Švč. Trejybės parapija
Juridinio asmens kodas 291298590
Adresas Lankeliškiai, 70203 Vilkaviškio r.
Bankas Šiaulių bankas
A. s. LT83 7189 9000 1070 0209

APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

Lankeliškių Švč. Trejybės bažnyčia stovi Lankeliškių kaime, 7 km į pietvakarius nuo Vilkaviškio.

Istorija

Lankeliškių bažnyčiai 1609 m. dovanoti 3 valakai Lankeliškių ir 3 valakai Skerpievių kaimuose. Nuo 1612 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Apie 1763 m. supuvusiai bažnyčiai pakeisti sienojai. 1805 m. griūvančioje bažnyčioje uždraustos pamaldos, pastatyta laikina stoginė. 1817 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Ją 1845 m. konsekravo Seinų vyskupas Povilas Strašinskis. XVIII a. pab.-XIX a. pirmojoje pusėje su pertraukomis veikė parapinė mokykla. 1907 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius 1908 m. įsteigė biblioteką – skaityklą. 1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Klebono Vaclovo Balsio rūpesčiu 1937 m. pastatyta parapijos salė.

Vos prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941 m. birželio 22 d. traukdamiesi raudonarmiečiai V. Balsį ir su juo buvusį Marijampolės gimnazijos kapelioną vikarą Joną Petriką bei Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorių Justiną Dabrilą suėmė ir nuvežę į netoliese esantį Budavonės mišką žiauriai nukankino. V. Balsys palaidotas šventoriuje. Parapijiečiai pastatė paminklą kankiniams, bet 1944 m. grįžus sovietams jis susprogdintas ir oficialiai paskelbta, kad kunigus nukankino naciai. 1944 m. vokiečiai bažnyčią susprogdino. 1948 m. pastatyta laikina medinė bažnyčia.

1989 m. atstatytas paminklas kankinimų vietoje, jį pašventino vyskupas Juozas Žemaitis.

Architektūra

Bažnyčia stačiakampio plano, tradicinio gyvenamojo namo formos, su bokšteliu.