Šių dienų motinoms tenka dideli iššūkiai: saugoti gyvybę nuo pat prasidėjimo momento ir melsti Dievo malonės savo vaikams. Tai yra pats svarbiausias pasirinkimas – skleisti gyvybės kultūrą. Kretingos „Motinos maldoje“ grupelė sugalvojo atšvęsti įkūrimo 20 – metį piligriminiu žygiu „Kretinga – Kryžių kalnas“. Jame pakvietė prisijungti mamas iš visos Lietuvos. Jos atvyko iš Kretingos, Plungės, Klaipėdos, Neringos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šakių, Marijampolės.Vilija Varkojienė, žygio iniciatorė, kartu su komanda sudarė tokį liepos 20 – 26 d. kelionės maršrutą: Kretinga – Pakutuvėnai – Lieplaukė – Ubiškės – Kuršėnai – Kužiai – Kryžių kalnas.
Piligriminiame žygyje mus lydėjo br. Antanas Grabnickas OFM, kuris beveik kiekvieną dieną aukojo Šv. Mišias ir stiprino mus dvasiniu maistu. Nužingsniuota apie 180 km, daugybė nuospaudų ir žaizdų ant padų nesustabdė ryžto keliauti. Juk mes – Jėzaus piligrimės, patikime Jo Motinai Marijai pasaulio sužeistus ir sergančius savo vaikus. Ten, kur keliavome, skleidėme savo misiją – mylėti taip, kaip mylėjo Jėzus ir Marija. Kur tik ateidavome, mus pasitikdavo svetingos bendruomenės, vaišindavo šiltu maistu ir paruošdavo nakvynės vietą. Šeštadienį kelionės tikslą pasiekėme, atvykome į Kryžių kalną.
Tėvas Antanas Grabnickas, pranciškonas, pašventino „Motinų maldoje“ kryžių. Apkabindamos jį, visos pasimeldėm, dėkodamos už savo vaikus ir už galimybę būti motinomis. Vakare kartu su vyskupu E. Bartuliu ir kitais tikinčiaisiais ėjome Kryžiaus kelią, įsimąstydamos į Kristaus kančią Sekmadienį dalyvavome Kryžių kalno atlaiduose, kur mūsų kryželiai susijungė su kitų žmonių širdžių kryželiais.
Norisi pasidalinti tėvo Antano Grabnicko OFM dvasinėmis įžvalgomis. Pagrindinis dalykas, kurį turime išmokti – tai įsiklausyti vienas į kitą, širdimi pajusti, ko kitam reikia. Dievo palaimintu keliu einame su meile, o jei ne – nejaučiame Jo pagalbos. Įstrigo į širdį kunigo Antano pamokymai apie kūno sveikatą: fizinę, dvasinę, emocinę. Kūno sveikatą saugoti Dievas patikėjo žmonėms, todėl pasistenkime elgtis kaip tie, kurie priklausome Jam, prašykime Dievą sveikatos geriems dalykams.
Dvasinė sveikata sutrikdoma, kai pažeidžiamos įvairios priesaikos: gydytojo, mokytojo, kunigo, ugniagesio ir kitų profesijų. Bažnyčia patikėjo dvasinę sveikatą saugoti kunigams. Žmogus, sužalotas dvasiškai, negali patekti į Dievo karalystę. Tik per Jėzaus meilę susitaikiname su Dievu ir su Bažnyčia, su pačiu savimi. Einant Atgailos sakramento, būtina pasitikrinti, kaip atliekame savo pareigas, kiek patobulėjome nesavanaudiškos meilės kelyje. Emocinę sveikatą gali tik Dievas išgydyti. Žmogus sužeidžiamas emociškai, kai jis
reaguoja. Tada įeina į žmogų piktoji dvasia. Būtina sužeidimus atnešti Jėzui ir prašyti išgydymo iš visų neteisybių. Gydomi visi sluoksniai: nuo gimimo iki išėjimo. Kaip saugotis nuo netinkamų emocijų? Stengtis per daug nesmalsauti, nežiūrėti netinkamų filmų, reklamų. Griežtai viduje sau pasakyti: „Nenoriu su tuo filmu, ar ta reklama turėti jokių reikalų“.
Žygis baigėsi. Mes, sustiprėję dvasiškai, matuodamos kilometrus kojomis, vienos su Jėzumi nuėjome meilės keliu 30 km, kitos 50, dar kitos ir visą šimtą. Svarbiausia, kad esme ne vienos šiame kelyje, kartu su mumis meldžiasi Jėzus ir Marija.
Janina Lebskienė, žygio dalyvė iš Marijampolės
