Birželio 24-ąją prie senosios Zapyškio bažnyčios buvo švenčiami tradiciniai tituliniai Šv. Jono Krikštytojo atlaidai. Ši atlaidų tradicija siekia senovę, nes tiek Senoji (pastatyta dar XVI a. vid.), tiek Naujoji (pastatyta 1960 m.) Zapyškio bažnyčios turi globėją – Joną Krikštytoją, ir jo garbei čia nuo seno vyko atlaidai.

Iškilmingoms atlaidų šv. Mišioms po atviru dangumi vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Koncelebravo vyskupo generalvikaras mons. G. Kuliešius, Zapyškio parapijos klebonas kun. J. Fakėjavas, svečiai kunigai iš kitų parapijų.

Vyskupas sakytame pamoksle pabrėžė ypatingą šv. Jono Krikštytojo kuklumą ir nuolankumą, vertybinius pamatus, gaunamus iš šio šventojo: „Nepaprastai kuklus Jono Krikštytojo gyvenimo būdas dykumoje stiprino jo žinią. Sunku atsispirti tokiam liudytojui kaip Jono, susikoncentravusio tik Dangaus Karalystės ir Mesijo skelbimui bei liudijimui. Taip gyvendamas jis ne tik skelbia žinią, bet jis ir pats yra žinia. Ši žinia veiksminga, nes Jonas neskelbia savęs paties. Jo nuolankumą atskleidžia ir šie Evangelijos žodžiai: „„Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia” (Mk 1, 7-8).  Tai yra, šv. Jonas sako jog jis nevertas net tuo metu vergams liepiamo atlikti darbo. Tegul Šv. Jono Krikštytojo liudijimas nebūna mūsų atmestas kaip mūsų dienomis mažai reikšmingas. Visais laikais yra svarbu vis iš naujo prisiminti vertybinius mūsų gyvenimo pamatus.

Priimkime Jono Krikštytojo paraginimus, kaip nepajudinamus Kūrėjo sudėtus vertybinius šeimos, visuomenės gyvavimo pamatus, kurie labiausiai padeda palaikyti ir sutarimą, ir pasitikėjimą, ir bendradarbiavimą, ir visokeriopą gerovės kūrimą. Prisiminkime, kad mums yra svarbus iš bendrystės su Dievu išplaukiantis dvasingumas ir kad mūsų moralės pagrindai esminiai persipina su juo.”

Po pamaldų svečiai ir vietos bendruomenė susibūrė į agapę, aikštėje prie bažnyčios nuskambėjo šventinis koncertas.

Nuotr. Donato Pranckevičiaus