Kaip ir visa Lietuvos pedagogų bendruomenė, tikybos mokytojai dvi atostogų savaites ruošėsi nuotoliniam mokymui. Vieni nuotoliniu būdu dalyvavo įvairiuose seminaruose, kiti kūrė mokomąją medžiagą, mokėsi vesti vaizdo pamokas, veiksmus derino su mokyklos kolegomis, drąsino išsigandusius vaikus… Bet kuris mokytojas galėtų pasakyti, kad darbo tomis dienomis buvo daug daugiau, nei įprastai mokykloje. Tikybos mokytojai sustiprino ir maldos gyvenimą. Karantinas tapo tikrų dvasinių patirčių ir išgyvenimų laiku. Sunkumai leidžia kitaip išgirsti Dievo Žodį, giliau panirti į maldą, labiau trokšti Eucharistijos ir Atgailos, jautriau pažvelgti į šalia esančio žmogaus problemas, labiau pasitikėti Dievu (juk kartais taip norisi viską paimti į savo rankas).
Dviejų savaičių pasiruošimas parodė, kad Vilkaviškio vyskupijos tikybos mokytojai yra kūrybingi, atviri, moka dalintis, pasiruošę padėti vieni kitiems. Į Katechetikos centrą pradėjo plaukti mokytojų nuotoliniam mokymui paruoštos pamokos, planai, internetinės nuorodos, padėsiančios kūrybiškiau dirbti, paįvairinti tikybos pamokas. Dar niekada mokytojai nebuvo tokie vieningi ir geranoriški. Jie dalinosi patarimais, kokiomis mokymo platformomis naudotis, kaip neapkrauti savo mokinukų darbu, kokias užduotis jiems siųsti ir kas nuotoliniame tikybos mokyme svarbiausia. O svarbiausia – įsiklausymas ir dėmesys vaikui, kuris yra išsigandęs, bandantis suprasti jo ir pasaulio gyvenime vykstančius pokyčius bei ieškantis atsakymo krikščioniško mokymo šviesoje.
Šiandien po truputį įsibėgėja antroji nuotolinio mokymo savaitė. Jau galime pasidžiaugti gražiais pavyzdžiais, kaip tikėjimo žinia giliai krenta į pasiruošusią ją priimti dirvą. Mokytojai vėl dalinasi, tik šį kartą mokinių darbų ištraukomis, jų pastebėjimais, vertinimais, maldos patirtimis.
„Kai dirbu, klausausi Graudžių verksmų per youtube. Nieko gražesnio nesu girdėjęs.“
„Nunešiau verbą prie mūsų bažnytėlės. Palaikiau rankose ir parsinešiau namo.“
„Suprantu, kodėl bažnyčiose nevyksta šv. Mišios. Jei virusas įsisuktų į mūsų Bažnyčią… Baisu net pagalvoti, kas būtų.“
„Popiežius laimino tuščią šv. Petro aikštę. Buvo taip liūdna…“
„Kad greičiau baigtųsi karantinas, ir mes vėl būtume drauge…“ ir t.t.
Mes nežinome, kiek užtruks nuotolinis mokymas, kiek netikėtas virusas dar sugriaus mūsų įpročių, tvarkos ar , atvirkščiai, netvarkos, bet viena yra aišku – tai ypatingos Dievo malonės laikas, nes jis grąžina mus prie gyvenimo esmės…
Vilkaviškio vyskupijos katechetikos centro metodininkė Vilma Balandienė