Veiverių Šv. Liudviko parapija

KONTAKTAI

Veiverių Šv. Liudviko bažnyčia
Kauno g. 39, Veiveriai, 59295 Prienų r.

Klebonija
Kauno g. 39, Veiveriai, 59295 Prienų r.

Tel. 8 687 80098 (klebonas kun. K. Vosylius)

Koplyčia
Slaugos ligoninėje

 

 

PAMALDOS IR ATLAIDAI

ŠV. MIŠIOS:

  • Sekmadieniais – 9.30 val. (atlaidų metu ir 12 val.)
  • Šiokiadieniais – 16 val. (žiemos laikotarpiu), 18 val. (vasaros laikotarpiu)
  • Šeštadieniais – pagal susitarimą

Išpažintys klausomos prieš šv. Mišias

Švč. Sakramento adoracija – pirmaisiais mėnesio sekmadieniais po šv. Mišių

Gegužinės pamaldos – 18 val.

Birželinės pamaldos – 18 val.

Rožinio malda – 18 val.

ATLAIDAI

Šv. Onos – liepos 26 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Šv. Liudviko – rugpjūčio 25 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

PARAPIJOS TERITORIJA

Gyvenvietės ir kaimai:
Barauskinė, Belevičiai, Čiurliai, Gyviai, Gustaičiai, Juodbūdis, Lizdeikiai, Mauručiai, Mozūriškės, Pabališkiai, Pakeklys, Paviemuonys, Petkeliškės, Skerdupis, Tarpiškės, Veiveriai.

Veiverių Šv. Liudviko parapija ribojasi su: Garliavos, Išlaužo, Kazlų Rūdos, Pažėrų, Skriaudžių ir Šilavoto parapijomis.

BENDRUOMENĖ

  • Choras

REKVIZITAI

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Veiverių Šv. Liudviko parapija
Juridinio asmens kodas 191289626
Adresas Kauno g. 39, Veiveriai, 59295 Prienų r.
Bankas AB „Swedbank“
A. s.LT677300010084014527

APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

Veiverių miestelis išsistatęs prie Kauno — Marijampolės plento, 18 km j pietvakarius nuo Kauno, 34 km j šiaurės rytus nuo Marijampolės. Dauguma namų išsistatę abipus plento, kuris yra beveik vienintelė gatvė. Manoma, kad Veiveriai sena vietovė, tačiau istorinės žinios tėra iš XVIII a. vidurio. Pirmą kartą kaimo (Weywery) vardas paminėtas 1744 m. Vilniaus sinodo parapijų sąrašuose. Tada Veiverių kaimas priklausė Kauno parapijai.
Kadangi Veiveriai buvo tolokai nuo Kauno, XVIII a. II pusėje Veiveriuose pastatyta koplyčia. Jos vietoje 1818 m. Fredos dvaro savininkas Godlevskis (Garliauskas) pastatė medinę bažnyčią, kuri buvo Zapyškio filija. Ją aptarnavo Zapyškio vikarai.

1853 m. Juozapas Godlevskis pastatė mūrinę Šv. Liudviko bažnyčią, kurią 1887 m. konsekravo Seinų sufraganas vysk. Juozapas Oleka. 1846 m. Veiveriams suteiktos parapijos teisės. Nuo tada Veiveriai turėjo nuolatinius klebonus, kuriais buvo: kun. F. Rinkevičius (1846—1854), kun. Jurgis Dielinskas (1754-1858), kun. Prūselaitis (1864), kun. Sipauskas (1877), kun. Natkevičius, kun. Gailius, kun. Ad. Skaržinskas, kun. Petras Bulvičius (ištremtas j Rusijos gulumą), kun. Ant. Vebeliūnas (1927-1928), kun. Ignas Starkus (1928-1933), kun. Mykolas Krupavičius (1933—1935), kun. Juozas Šalčius.
1934 m. Veiverių bažnyčią atnaujino kun. M. Krupavičius su parapiečiais. Begriūnančio bokšto vietoje buvo pastatytas naujas bokštas, pati bažnyčia padidinta, sutvirtintos lubos, perdėtos grindys, išpuoštas bažnyčios vidus. Kun. Šalčius baigė kitus bažnyčios ir parapijos pastatų remonto darbus.
1853 m. pastatyta mūrinė bažnyčia yra savotiškų proporcijų neorenesanso pastatas su dominuojančiu plačiu bokštu ant palyginti siauro fasado. Iki 1934 m., kada bokštas paaukštintas, bažnyčios proporcijos buvo geresnės. Tarp fasadinių piliastrų buvo ir tebėra trys puslankiniai langai, viršuje apjuosti plačiu karnizu per visą fasado plotj. Buvę apskriti langai abiejuose bokšto tarpsniuose pakeisti aukštais arkiniais langais. Uždėtas dar vienas bokšto tarpsnis su stačiakampiais langais ir trikampiais antlangiais. Buvęs kepurinis laibėjantis bokšto šalmas pakeistas išpūstu trijų laiptų šalmu su kryžiumi viršuje. Bokštų kampai yra sustiprinti piliastrų poromis iki pat
viršaus, kur tupi voliutiniai pinakliai. Mūrinė šventoriaus tvora turi geležines groteles ir geležinius vartus.
Veiverių parapija priklauso Garliavos dekanatui. 1940 m. ji turėjo 2.475 katalikus. 1827 m. Veiveriuose buvo 249 gyventojai. Vietovė pradėjo augti nutiesus Kauno — Virbalio geležinkelio liniją. Nemaža istorinių jvykių rišasi su Veiveriais (žr. ML III t., 258— 262 psl.). Ypatingos reikšmės Veiveriams ir visai
Sūduvai turėjo 1866 m. Veiveriuose jsteigta mokytojų seminarija, kurios auklėtiniai turėjo labai didelės reikšmės lietuvių tautinio judėjimo stiprinimui. Ši jstaiga veikė 50 metų, kol I pasaulinio karo metu buvo perkelta j Rusiją.
1923 m. Veiveriuose buvo 125 gyv. namai ir 813 gyventojų, 1940 m. — daugiau kaip 1.000 gyventojų. Vietovė buvo valsčiaus centras ir priklausė Marijampolės apskričiai.
Pokario metais Veiveriai sumenko. 1970 m. tebuvo 732 gyventojai. Vietovė priskirta Prienų rajonui, yra apylinkės ir kolchozo centras.
Karo metu bažnyčios pastatas daug nenukentėjo. Tačiau pokario metais parapija buvo gerokai apleista. Klebonas kun. Antanas Pangonis pastatė mūrinę kleboniją, tačiau ji buvo bolševikų valdžios nacionalizuota. 1980 m. parapijos klebonu buvo minėtas kun. A. Pangonis (gim. 1912 m., kunigu jšventintas 1935 m.). Veiverių bažnyčioje yra gražaus darbo Kristaus Nukryžiuotojo medinė skulptūra, drožta XIX a.