VIENUOLIŲ – PAŠVĘSTOJO GYVENIMO DIENA

Vasario 2 dieną į švento Kazimiero bažnyčią Alytuje švęsti Kristaus Paaukojimo (Grabnyčių) šventę susirinko ne tik parapijiečiai, bet ir Vilkaviškio vyskupijoje  veikiančių vienuolinių kongregacijų ar namų seserys bei broliai, tretininkai, našlės,  nes šią dieną Bažnyčia mini ir Pašvęstojo gyvenimo dieną, ragindama džiaugsmingai  dėkoti Dievui už pašvęstojo gyvenimo dovaną, už tuos vyrus bei moteris, kurie atsiliepė į Viešpaties kvietimą.

Šventė prasidėjo žvakių pašventinimu, po to sekė iškilminga procesija su žvakėmis, jungtiniam susirinkusių seserų vienuolių bei parapijiečių chorui giedant „Puoškis iškilmei šventove“. Tokiu būdu  buvo pagerbtas Kristus prisimenant įvykį, kai Jeruzalės šventykloje Jį  pasitiko senelis Simeonas ir pranašė Ona, atpažinę, jog  Jėzus yra pasaulio šviesa bei išgelbėtojas

Eucharistijos liturgijai vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, kuris  pradėdamas nuoširdžiai pasveikino  susirinkusią  parapijos bendruomenę bei pašvęstuosius brolius ir seseris jų šventės proga. Eucharistiją koncelebravo vyskupijos kunigai,  pašvęstieji, jiems patarnavo diakonas ir parapijos asista.

Pamokslą bažnyčioje ir konferenciją po Šventųjų Mišių pašvęstiesiems sakė brolis domininkonas kun. Saulius Rumšas, pasirinkęs temą apie gyvenimą bendruomenėje,  pailiustruodamas ją savo spalvinga patirtimi. Brolis papasakojo, jog švento Dominyko reguloje gyvenimas konvente yra laikomas pamokslavimu šalia studijų bei tiesioginio pamokslų sakymo. Gi gyvenimas kartu nėra lengvas, kadangi siekinys yra būti Bažnyčia, Kristaus kūnu, kurio esminė funkcija yra vienybė. Bendruomenėse  atsitinka tokie kraštutinumai, kai asmuo susikuria nuostatą – „aš“ ir bendruomenė, tarsi būtų šalia jos arba bendruomenė turi požiūrį – „mes“ ir „ji“ ar „jis“, palikdama asmenį už susikurto gyvenimo modelio ribų. Kodėl taip atsitinka? Kas dėl to kaltas? Nėra vieno atsakymo ar vienos priežasties, tačiau tokias situacijas būtina spręsti. Prelegentas nurodė keletą būtinų ir veiksmingų priemonių kaip siekti vienybės bendruomenėje. Viena iš svarbiausių – reguliavimas, kurį atlieka Kapitulos, susirinkimai, susitarimai. Susirenkame, susitariame, išsiaiškiname, susirašome ir laikomės to, kas visiems broliams ar seserims yra priimtina. Kalbėjimasis, aiškinimasis apie gyvenimą kartu veda į tikrą, neapsimestinę vienybę įvairovėje. Ne mažiau svarbios priemonės kurti bei palaikyti vienybę yra kokybiškas rekreacinis laikas, tarpusavio pagarba bei draugiškumas, malda ir viltis, kad Viešpaties Dvasia ves mus teisingu keliu.

Seserys ir šiemet visus metus kiekviena įsipareigojo melstis už konkrečius vyskupus bei  kunigus.

Šią šventinę dieną ganytojas, seserys ir broliai užbaigė bendraudami  agapėje.

Ses. Agnietė Lina Striokaitė SF