Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai tituliniai atlaidai Šlavantų parapijoje

 

Kiekviena bažnyčia pagal titulą turi savo atlaidus. Tai laikas, kurio metu dovanojamos Dievo malonės.

Šį sekmadienį šių Dievo malonių buvo galima gausiai pasisemti Šlavantų bažnyčioje, kur buvo švenčiami Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai atlaidai. Tai – tituliniai šios bažnyčios atlaidai, viena iš didžiausių parapijos švenčių.

Eucharistijai vadovavo, Veisiejų parapijos klebonas Žydrūnas Burnys. Jam patarnavo ir pamokslą pasakė nuolatinis diakonas Rolandas Judeikis.

Homiletas pradėjo šio sekmadienio evangelijos nagrinėjimu.

Šiandienos Evangelijoje girdėjome, kaip pas Jėzų atėję žmonės jam papasakojo apie galilėjiečių nužudymą, ši įvykį aprašo tik evangelistas Lukas, o istorikas Juozapas Flavijus savo veikaluose mini, kaip romėnų valdžios statytinis Pilotas žudynėmis nutraukė samariečių pamaldas ant Girazimo kalno, arba kaip išžudė daugybę žydų, kurie pasipriešino šventyklos iždo apvogimui.

Kai skaitome tokias istorines detales, galime pastebėti, kiek daug panašumo yra su mūsų dienų įvykiais. Tikriausi visi girdėjome siaubingus įvykius Naujojoje Zelandijoje, kur 28-ių metų ekstremistas dviejose mečetėse nušovė 49 žmones. Dar 39 buvo sužeisti, kaip nukrito Etiopijos oro bendrovės orlaivis Boeing ir žuvo 157 keleiviai. Kai skelbiamos tokios ir panašios naujienos, tai mus liūdina ir skaudina. Išsigąstame matydami žmonių nelaimes, pražūtingus gamtos stichijų padarinius, baisius nusikaltimus. Tuomet girdime keliamus klausimus: „Kodėl?“, „Už ką mums taip?“, „Kuo nusikaltome?” Ieškome atsakymo ir paaiškinimo, kodėl taip atsitiko. Kaltiname žmones, o neretai ir patį Dievą, kad Jis nieko nedaro, neužkerta tam kelio, ar neteisingai baudžia. O kokia buvo Jėzaus reakcija, koks buvo Jo atsakymas, kai atėję pas Jį žmonės papasakojo apie galilėjiečių nelaimes. Jis nepuola aiškinti, kritikuoti, neieško kaltų, nesmerkia. Viešpats atkreipia klausytojų ir mūsų dėmesį į labai svarbų dalyką ir sako: „Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?! Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite. Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo tvenkinio ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?!“ ir dar kartą pabrėžia: „Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“. Jis čia kalba ne apie kūno mirtį, bet apie amžinąją pražūtį. Šie Jėzaus žodžiai turi mus paskatinti keisti savo gyvenimą ir su nuolankumu artintis prie Viešpaties, kaip tai padarė pas Jį atėję žmonės.

Gavėnios laikas kelia labai svarbią užduotį. Turime iš naujo apmąstyti savo santykį su Dievu.

Viešpats prabyla į mus nepaprastuose ir sudėtinguose įvykiuose, tačiau mes linkę matyti tik nelaimės paveikslą, o paties Dievo nepastebime ir neišgirstame.

Švenčiant Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai homiletas pabrėžė apie neišsenkantį Dievo gailestingumą, kuris tveria per amžius. Ilgėdamasis bendravimo su mumis pažadėjo, jog Mergelė pradės ir pagimdys sūnų, kuris bus vadinamas Emanueliu (plg. Iz 7,14).

Dievas išpildė savo pažadą duoti ženklą per Mariją, savo išrinktąją. Angelo Gabrieliaus apreiškimas sužavėjo tyrą Marijos širdį ir padarė ją dar nuolankesne. Tikėdama, kad Dievui nėra negalimų dalykų Marija tarė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, te būna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1,38).

Tokiu būdu Dievo Sūnus ir nužengė iš dangaus mūsų išvaduoti iš nuodėmės vergijos. Tad gavėnioje artinkimės prie Viešpaties, kaip Mozė kad artinosi prie degančio krūmo ir prašykime Jo, kad išdildytų mūsų nuodėmes, kaip kad auksas išgryninamas ugnyje, ir kad prikeltų mus naujam gyvenimui.

Šv. Mišias vainikavo Švč. Sakramento pagarbinimas bei atlaidų procesija, kurią Dievas apdovanojo gražiu oru. Po šv. Mišių, gavus palaiminimą Švč. Sakramentu linksmi ir pakylėti skubėjo parapijiečiai namo pasidalinti atlaidų įspūdžiais su tais savo namiškiais, kurie dauguma jau nebepajėgia ateiti į bažnyčią.

Atlaidų metu patirtas malones galima apibendrinti giesmės žodžiais „Neišeisim tušti iš Tavo gelmių, neišeisim tokie patys. Naujos širdys, nauji veidai, giedrumu dega akys“.

 

Parapijos informacija