„Kas yra pilnas Šventosios Dvasios, kalba įvairiomis kalbomis. Tos skirtingos kalbos yra įvairūs liudijimai apie Kristų: taigi, kitiems kalbame apie nuolankumą, neturtą, kantrybę ir klusnumą tada, kai juos parodome mumyse pačiuose. Pamokslas yra veiksmingas, pats savyje iškalbingas, kai kalba darbai. Jus prašau – tesiliauja žodžiai, tekalba darbai.“ (Šv. Antanas Paduvietis)
Birželio 13-ąją, šv. Antano Paduviečio minėjimo dieną, į Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedrą 12 val. Šv. Mišių aukai susirinko parapijiečiai ir svečiai. Šv. Antanas Paduvietis – Vilkaviškio vyskupijos globėjas. Šią jo minėjimo dieną melstasi prašant jo pagalbos ir užtarimo visai vyskupijai, kartu ir šiai parapijai, visiems joje susirinkusiems.
Šv. Mišioms vadovavęs vyskupas Rimantas Norvila homilijoje trumpai supažindino su vyskupijos globėjo gyvenimo ir augimo tikėjime kelione nuo gimtosios Portugalijos, Lisabonos iki Paduvos Italijoje, kur tebūdamas 36 –erių iškeliavo amžinybėn. Ganytojas pabrėžė, kokią nepaprastai didelę įtaką jo augimui padarė šventasis Pranciškus ir jo broliai bendražygiai, kurie patraukė Antaną savo ypatingu kuklumu, paprastumu, gyvenimu pagal Evangelinius pamokymus. Antanas per gana trumpą laiką suaugo su Šv. Pranciškų sekusiais broliais, tapo jų bendruomenės nariu. Būdamas labai gabus, pagal tuos laikus labai išsilavinęs, Šv. Antanas augdamas toje bendruomenėje greitai pasiekė didelės dvasinės brandos, nuolankumo dvasioje. Šv. Pranciškaus pavyzdžiu jis išmoko ir didelius Dieviškos išminties dalykus perteikti visiems suprantama, kasdienine kalba, todėl Šv. Antanas skelbdamas Gerąją Naujieną pritraukdavo vis daugiau žmonių gyventi gilesniu tikėjimu.
Prie jo kapo įvyko daug stebuklų. Praėjus po mirties vienuolikai mėnesių popiežius Grigalius IX jį kanonizavo šventuoju. Bažnyčios istorijoje tai yra buvusi greičiausia kanonizacija. 1946-aisiais popiežius Pijus XII šv. Antaną paskelbė Bažnyčios mokytoju.
2016 metais, švenčiant vyskupijos 90 – metį, Vilkaviškio katedra gavo vyskupijos globėjo šv. Antano Paduviečio relikviją. Prie jos šv. Mišių pabaigoje buvo melstasi šv. Antano litanija. Vyskupas besimeldusiems suteikė palaiminimą šia relikvija.
