Garliavos Švč. Trejybės parapija

KONTAKTAI

Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia
Vytauto g. 56, Garliava, 53259 Kauno r.

Raštinė ir klebonija
Bažnyčios g. 3B, Garliava, 53259 Kauno r.
Tel. (37) 55 12 08

Mob. +370 698 16088 (klebonas kun. Gintaras Urbštas)
Parapijos svetainė internete
Facebook

Parapijos namai
Vytauto g. 61A, Garliava, 53259 Kauno r.

Caritas
Bažnyčios g. 3B, Garliava, 53259 Kauno r.
Mob. 8 689 21654

PAMALDOS IR ATLAIDAI

ŠV. MIŠIOS:

  • Sekmadieniais ir per privalomas iškilmes – 8, 10, 12, 18 val.
  • Šiokiadieniais – 8, 18 val.
  • Šeštadieniais – 10, 18 val.

Išpažintys klausomos pusvalandį prieš šv. Mišias ir šv. Mišių metu bažnyčioje

Švč. Sakramento adoracija – pirmaisiais mėnesių sekmadieniais 11-12 val.

Gegužinės pamaldos – šiokiadieniais po 18 val. šv. Mišių, sekmadieniais po sumos šv. Mišių

Birželinės pamaldos – šiokiadieniais po 18 val. šv. Mišių, sekmadieniais po sumos šv. Mišių

Rožinio malda – spalio mėnesį šiokiadieniais 17.30 val., sekmadieniais po sumos šv. Mišių

Kryžiaus kelias – gavėnios metu penktadieniais 17.20 val., sekmadieniais 11.20 val.

ATLAIDAI

Švč. Trejybės – pirmą sekmadienį po Sekminių
Šv. arkangelo Mykolo – rugsėjo 29 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

PARAPIJOS TERITORIJA

Miestas: Garliava.

Gyvenvietės ir kaimai:
Alšėnai, Armaniškiai, Bijūnai, Budriai, Ilgakiemis, Jonučiai, Jonučiai II, Juragiai, Jurginiškiai, Kalinava, Kampiškiai, Mastaičiai, Parmaišupys, Pagiriai, Rašnava, Rinkūnai, Stanaičiai ir Šniūrai.

Garliavos Švč. Trejybės parapija ribojasi su: Išlaužo, Kauno šv. Jokūbo, Pažėrų, Rokų, Tabariškių ir Veiverių parapijomis.

BENDRUOMENĖ

  • Liturginės grupės: suaugusių choras, jaunimo choras, vaikų choras, Šv. Rašto skaitovai, ministrantai, procesijos dalyviai;
  • Mokymo-katechezės grupės: vaikų rengimo sakramentams, Sutvirtinimo grupės, Suaugusių ruošimo įkrikščioninimo sakramentams; Katekizmo studijų grupelės;
  • Parapijos centrai: Caritas, Marijos legionas;
  • Kitos grupės: Gyvojo Rožinio maldos grupė; maldos grupė su Šv. Raštu – Lectio divina; Motinos maldoje; Maldos grupė besimeldžianti už parapiją ir jos kunigus; Pal. Jurgio Matulaičio draugija.

REKVIZITAI

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Garliavos Švč. Trejybės parapija
Juridinio asmens kodas 191288339
Adresas Bažnyčios g. 3B, Garliava, 53259 Kauno r.
Bankas Swedbank Lietuva
A. s. LT407300010002511248

APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

1809 m. grafas Juozas Godlevskis Garliavoje pastatė bažnyčią, o vietovę pavadino savo vardu – GODLEWO. Lietuviai ją ėmė vadinti GARLIAVA.

1809-ieji metai – tai ir Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios, ir naujai įkurtos vietovės – Garliavos – įkūrimo metai. Be bažnyčios, grafas J. Godlevskis pastatė maldos namus evangelikams liuteronams, o žydams – sinagogą.

Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia – klasicistinio stiliaus statinys (stačiakampis, plonas, du bokštai, 2 zakristijos). 1823 m. bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas Čiževskis. 1826 m. buvo įkurta ir Garliavos parapija (jonučiuose liko parapijos kapinės).

Garliavos kunigai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilimo įvykiuose: klebonas K. Vaišnora buvo kalintas, o už politinę neištikimybę vikarai J.Bartusevičius ir M. Radziukynas ištremti į Sibirą. XX amžiaus pradžioje veikė Gyvojo rožančiaus brolija. 1905 m. buvo įkurta parapijos biblioteka, kurią 1907 m. perėmė „Žiburio“ draugijos skyrius. 1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, taip pat įsteigęs biblioteką, arbatinę, kepyklų, rengęs viešus vaidinimus. Per Pirmąjį pasaulinį karą, vykstant mūšiams prie Garliavos, buvo susprogdinti bažnyčios bokštai, suskilo sienos, sudegė visi klebonijos pastatai. Iki 1923 m. bažnyčia buvo suremontuota, o 1935 m. pagal architekto Stasio Kudoko projektą atstatyti ir bokštai. Bažnyčioje buvo įrengti elektriniai vargonai – vieni pirmųjų Lietuvoje. 1924 m. Garliavoje įkurtas Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius.

Garliava nuo seno žinoma kaip pamaldžių, patriotiškai nusiteikusių žmonių kraštas. Čia kūrėsi grįžę iš Sibiro tremtiniai ir pokario rezistencijoje dalyvavę įvairių Lietuvos vietovių kovotojai bei jų ryšininkai. Aktyviausiai sovietinės okupacijos metais priešinosi Garliavos bažnyčia (klebonas kun. T. Dumbliauskas, kunigai V. Stakėnas ir V. Prajara). Čia buvo platinama Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika. Visoje Lietuvoje garsėjo vienuolės vargoninkės sesers Inocentos Zuzanos Miliūtės vadovaujamas bažnyčios choras.

Lietuvių kankinių atminimui slapta kryžius statė P. Petraitis, V. Švirinas, P. Blaževičius ir kt. Už antisovietinę veiklą buvo įkalinta Jadvyga Bieliauskienė. Garliavietis Saulius Kelpša sovietinės okupacijos metais buvo slapta iškėlęs lietuvišką Trispalvę.

Nuo 1981 m. Garliavos klebonas monsinjoras Andrius Gustaitis reiškėsi bažnytiniame ir visuomeniniame gyvenime. 1999 m. Garliavos klebonu paskirtas kun. Kęstutis Vosylius. 2011 m. Garliavos klebonu paskirtas kun. Gintaras Urbštas.