KONTAKTAI
Krokialaukio Kristaus Atsimainymo bažnyčia
Žuvinto g. 8, Krokialaukis, 64355 Alytaus r.
Raštinė ir klebonija
Žuvinto g. 8, Krokialaukis, 64355 Alytaus r.
Tel. 8 315 68244
Parapijos namai
Vytauto g. 2, Krokialaukis, 64355 Alytaus r.
PAMALDOS IR ATLAIDAI
ŠV. MIŠIOS:
- Sekmadieniais – 12 val.
- Šiokiadieniais – 9 val., gegužės ir birželio mėn. 19 val.
- Šeštadieniais – pagal poreikį
Švč. Sakramento adoracija – sekmadieniais po šv. Mišių
Gegužinės pamaldos – sekmadieniais po 12 val. šv. Mišių, kitomis dineomis 19 val.
Birželinės pamaldos – sekmadieniais po 12 val. šv. Mišių, kitomis dineomis 19 val.
Rožinio malda – kiekvieną sekmadienį prieš šv. Mišias; spalio mėnesį sekmadieniais ir šeštadieniais prieš šv. Mišias
ATLAIDAI
Kristaus Atsimainymo – rugpjūčio 6 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Šv. Kryžiaus Išaukštinimo – rugsėjo 14 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
PARAPIJOS TERITORIJA
Gyvenvietės ir kaimai:
Angininkai, Antokolis, Čiurlionys I, Čiurlionys II, Čiurlionys III, Daugirdai, Dingiškiai, Grinkiškiai, Krekštėnai, Krokininkai, Krokialaukis mstl., Liepakojai, Maštalieriai, Navinikai, Patrakė, Struogiškės, Šiugždai, Tamuliškės ir Verebiejai.
Krokialaukio Kristaus Atsimainymo parapija ribojasi su Balbieriškio, Gudelių, Santaikos, Simno ir Ūdrijos parapijomis.
BENDRUOMENĖ
- Choras
- Gyvojo Rožinio grupė
- Skautai
REKVIZITAI
Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:
Pavadinimas Krokialaukio Kristaus Atsimainymo parapija
Juridinio asmens kodas 191289964
Adresas Žuvinto g. 8, Krokialaukis, 64355 Alytaus r.
Bankas „Luminor Bank“ AB
A. s. LT80 4010 0409 0006 1166
APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ
Krokialaukio miestelis yra Alytaus rajone, 22 km nutolęs į vakarus nuo Alytaus, 6 km į šiaurę nuo kelio Alytus–Simnas.
Pirmoji bažnyčia Krokialaukyje buvo pastatyta iki 1755 m. prie jau buvusios mūrinės Simonavičių koplyčios. Bažnyčia buvo suręsta iš rąstų, nedidelė, stačiakampio plano, malksnomis dengtu stogu, kurio viduryje kilo mažas bokštelis. Krokialaukio parapija įsteigta 1759 m. Per šimtą metų medinės bažnytėlės būklė blogėjo, todėl 1857 m. parengtas naujos mūrinės bažnyčios projektas. Jo autorius – Kalvarijos apskrities inžinierius Rudzinskas. Bažnyčios statyba pradėta 1860 m. Tais metais iki langų išmūrytos sienos. Vėliau statybos sustojo, 1865 m. koreguotas projektas ir darbai vėl buvo tęsiami. Bažnyčia baigta statyti 1872 m. 1877 m. skarda uždengtas stogas. 1899 m. bažnyčią pašventino Seinų vyskupas Antanas Baranauskas.
Tarpukariu bažnyčia remontuota: eksterjeras atnaujintas 1922 m., interjeras – 1927 m. 1989–1991 m. sutvarkyta ir metalo virbų tvora aptvertas stačiakampio plano šventorius, bažnyčioje įrengta šildymo sistema. Paskutinė interjero rekonstrukcija atlikta 1998 m.
Bažnyčia stovi miestelio centre. Ji stačiakampio plano, vienos navos, dvibokštė, su stačiakampe presbiterija ir prie jos prišlietomis žemesnėmis zakristijomis. Žemas uždaras prieangis prie pagrindinio fasado pastatytas vėliau. Bažnyčia mišraus mūro: didžioji dalis sienojų išmūryta iš skaldytų lauko akmenų, priekinis fasadas su prieangiu; bokštų viršutiniai tarpsniai, zakristijos, langų apvadai ir karnizai – raudonų plytų mūro. Istorizmo epochoje statytos bažnyčios architektūroje ryškūs neogotikos ir neoromantikos bruožai, ypač raiškūs pagrindiniame fasade, kuriame dominuoja grakščių proporcijų trijų tarpsnių bokštai su smailėmis.
Vienanavės bažnyčios vidaus erdvė vientisa, bendras interjero vaizdas kuklus. Lubos lygios, medinės. Visa viršutinė sienų dalis dekoruota profiliuotu karnizu. Paskutinio remonto metu grindys išklotos šiuolaikinėmis akmens masės plytelėmis. Presbiterija nuo navos atskirta segmentine triumfo arka.
Vertingiausi Krokialaukio bažnyčios sakralinio paveldo objektai – neobarokiniai altoriai. Nors altoriai nežinomų meistrų padirbdinti 1890–1893 m., juose panaudotos senųjų, dar pirmojoje bažnyčioje įrengtų barokinių altorių dalys ir puošybos elementai. Centrinis altorius – Švč. Jėzaus Širdies; šoniniai altoriai – „Nukryžiuotojo“ ir „Švč. Mergelės Marijos“.
Vargonai pagaminti 1894 m. Jano Šymanskio dirbtuvėse.
Krokialaukio bažnyčios varpą 1730 m.Vilniuje nuliejo Karolis Gotliebas Šparas. Grakščių proporcijų reljefais puoštas barokinis varpas į šią bažnyčią pateko po Pirmojo pasaulinio karo, kai buvo grąžinta dalis į Rusiją išvežtų varpų.
Informacija iš knygos „Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios“ / vyr. redaktorė D. Kandrotienė, išleido VšĮ „Terra Publica“, 2011, p. 40–41.