Krikštonių Kristaus Karaliaus parapija

KONTAKTAI

Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia
Krikštonių k., Lazdijų r. sav.


PAMALDOS IR ATLAIDAI

ŠV. MIŠIOS:

  • Sekmadieniais – 11.30 val.
  • Šeštadieniais – pagal susitarimą

Išpažintys klausomos pusvalandį prieš šv. Mišias

Švč. Sakramento adoracija – mėnesių pirmaisiais sekmadieniais ir penktadieniais

Gegužinės pamaldos – sekmadieniais po 11. 30 val. šv. Mišių, šiokiadieniais 9.30 val.

Birželinės pamaldos –sekmadieniais po 11. 30 val. šv. Mišių, šiokiadieniais 9.30 val.

Rožinio malda – sekmadieniais po 11.30 val. šv. Mišių.

ATLAIDAI

Švč. M. Marijos Ligonių Sveikatos – pirmąjį rugsėjo sekmadienį
Kristaus Karaliaus – liepos 16 d. (keliama į paskutinį eilinio laiko sekmadienį)


PARAPIJOS TERITORIJA

Gyvenvietės ir kaimai:
Buciniškė, Dubravai, Cimaniūnai, Gudonys, Juozapavičiai, Krikštonys, Kučiuliškė, Makariškė, Mangarotas, Onciškiai, Raičiai, Seirijočiai, Šlapikai, Vaikšnoriškė, Vosbūčiai ir Žilvičiai.

Krikštonių Kristaus Karaliaus parapija ribojasi su
Leipalingio, Liškiavos, Miroslavo ir Seirijų parapijomis bei Kaišiadorių vyskupija.


BENDRUOMENĖ

  • Gyvojo Rožinio maldos grupė

REKVIZITAI

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą.

APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

Iki 1925 m. Krikštonių ir aplinkiniai kaimai priklausė Seirijų parapijai.

1925 m. išdalinant Zaleskaučiznos dvarą, R. K. Seirijų klebonas kun. Juozas Grajauskas sumanė gauti žemės, kad vėliau ant jos būtų galima pastatyti bažnyčią. Kunigas suorganizavo Krikštonių vyrus, kad jie surinktų parašus prašant vyskupą leisti įsteigti Krikštonių parapiją ir sudaryti bažnytinį komitetą, kuris galėtų rūpintis žeme ir bažnyčios statyba.

1925 m. gegužės 29 d. vyskupas priėmė įgaliotinius ir įsteigė naują Krikštonių parapiją. Įgaliotiniams davė parvežti parapijos įsteigimo dokumentą.

Kun. J. Reitelaitis ėjo vikaro pareigas Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje ir rūpinosi Krikštonių bažnytėlės statyba. Medinė bažnytėlė pašventinta 1926 m. gruodžio 28 d.1927 m. vasario mėn. Vilkaviškio vyskupas parapijos klebono pareigas pavedė eiti kun. J. Reitelaičiui.

1927 m. bažnyčios projektą sukūrė pats kun. J. Reitelaitis ir pradėjo mūryti šiaurinę bažnyčios sieną. Bažnyčios statyba baigta 1934 m. Gavęs vyskupo įgaliojimą, jis tų pačių metų rugsėjo 30 d. į pamaldas susirinkus žmonėms pašventino bažnyčią Kristaus Karaliaus garbei.

Bažnyčia – unikalios architektūros sakralinis pastatas. Šventovės architektūra – netradicinė, savito plano, neįprastos fasado proporcijos, neogotikinių elementų. Pati bažnyčia atrodo lyg išnyranti iš žemės su dviem dideliais bokštais frontone ir mažu bokšteliu gale, priešais zakristiją. Viename iš didžiųjų bokštų yra varpinė. 153 kilogramus sveriantį varpą nupirko kaimo jaunimas.

Bažnyčios viduje – kuklus, be puošybos didysis altorius. Bažnyčia didelė ir labai jauki.

Informacija iš knygos „Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios“ / vyr. redaktorė D. Kandrotienė, išleido VšĮ „Terra Publica“, 2011, p. 56–57.