Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo parapija

KONTAKTAI

Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
Bažnyčios g. 28, Kudirkos Naumiestis, 71318 Šakių r.
Tel. (345) 57 338

Koplyčios:
Globos namuose, Keturnaujienoje, Slabaduose


PAMALDOS IR ATLAIDAI

ŠV. MIŠIOS:

  • Sekmadieniais – 11 ir 13 val. (advento metu – 9 val.)
  • Šiokiadieniais – 9 ir 18 val.

Išpažintys klausomos prieš šv. Mišias

Švč. Sakramento adoracija – sekmadieniais po šv. Mišių

Gegužinės pamaldos – sekmadieniais po šv. Mišių

Birželinės pamaldos – sekmadieniais po šv. Mišių

Rožinio malda – sekmadieniais prieš šv. Mišias

ATLAIDAI

Šv. Petro ir Pauliaus – birželio 29 d.
Šv. Kryžiaus Išaukštinimo – rugsėjo 14 d.


PARAPIJOS TERITORIJA

Kudirkos Naumiesčio miestas.

Gyvenvietės ir kaimai:

Ašmoniškiai, Bajoraičiai, Bartkai, Bliūkiškiai, Būbleliai, Daržininkai, Gluobiai, Gustainiškiai, Jančiai, Juozapavas, Kasikėnai, Kataučizna, Keturnaujiena, Keturkaimis, Krykliai, Kubilėliai, Kulnistai, Kutai, Lauckaimis, Matarnai, Meištai, Miestlauskis, Miknaičiai, Norvaišai, Paražniai, Pavasijai, Puodžiškiai, Putinai, Pūstelninkai, Rudžiai, Slabadai, Storiūkai, Suodžiai, Šapalai, Šarvininkiškė, Šūkliai, Tarpučiai I, Turčinai, Urbantai, Užkertuliai, Užpjauniai, Užsieniai, Vaitiškiai, Zanavykai ir Žaltynai.

Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo parapija ribojasi su:

Didvyžių, Griškabūdžio, Kybartų, Sintautų, Slavikų, Žaliosios ir Žvirgždaičių parapijomis.


BENDRUOMENĖ


REKVIZITAI

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia Kudirkos Naumiestyje pastatyta 1781–1783 m. pagal kunigo Juozapo Vališausko projektą. Šiame projekte bažnyčia buvo be bokštų. Jie pristatyti 1870 m. kunigo Juozapo Marmos dėka. Tuomet galutinai buvo baigta bažnyčios statyba. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra vėlyvojo baroko, pereinančio į klasicizmą, statinys. Fasade ryškėja du gana masyvūs bokštai ir tarp jų įsiterpiantis, voliutomis, puskolonėmis ir šventųjų skulptūromis papuoštas frontonas. Bažnyčios bokštai – stačiakampiai, keturių tarpsnių, nuo apačios į viršų trumpėjantys. 1944 m. bažnyčia stipriai nukentėjo per vokiečių oro ataką: sunaikinti bokštai, nugriautas stogas. Pirmiausia buvo uždengtas stogas, paskui pamažu restauruojamas vidus. Kadangi stigo reikalingų medžiagų, bažnyčią teko atstatyti su žemesniais bokštais. Dabartiniai kupoliniai bokštų stogai turi mažus būgnus, ant kurių iškelti kryžiai. Interjere ryškiausias akcentas – pagrindinis trijų tarpsnių altorius, kuris užima beveik visą galinę apsidės sieną. Jį puošia šešios skulptūros ir kelios dekoratyvios vazos, stovinčios ant laiptuotų bazių. Altoriaus viršuje – glorija, kuri yra itin būdinga barokiniams altoriams, aprėminta spindulių vainiku. Jo centre, puošniuose paauksuotuose rėmuose, įkomponuotas didelis Nukryžiuotojo paveikslas, o paskutiniame tarpsnyje – apskritimo formos Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Bažnyčios šventoriaus vartų puošyboje taip pat  ryškėja baroko bruožai. Jį sudaro trys arkinės angos – plati, aukšta vidurinioji ir siauros bei pailgos šoninės. Arkinėse angose yra puošnūs dekoratyviniai metaliniai varteliai. Bažnyčioje išlikę religinių ir meno vertybių: XVIII a. pab. paveikslas „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, XIX a. mūro ir medžio altorius su įvairiomis skulptūromis, XIX a. I pusės rokoko stiliaus alavo žvakidė ir t.t.

Parengė Vaida Almonaitytė-Navickienė

Literatūra:

      1. Kviklys, B. Lietuvos bažnyčios. T. 2: Vilkaviškio vyskupija. Čikaga: Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla, 1982.
      2. Misius, K; Šinkūnas, R. Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius: Pradai, 1993.

Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Juozapas Vališauskas
Stiliai: Neobarokas
Metai: 1781 – 1783