PAMALDOS IR ATLAIDAI

ŠV. MIŠIOS:

Sekmadieniais – 9 val.

Išpažintys klausomos prieš šv. Mišias

Švč. Sakramento adoracija – sekmadieniais po šv. Mišių

Gegužinės pamaldos – sekmadieniais po šv. Mišių

Birželinės pamaldos – sekmadieniais po šv. Mišių

Rožinio malda – sekmadieniais prieš šv. Mišias

ATLAIDAI

Švč. Jėzaus Širdies – trečiąjį penktadienį po Sekminių
Šv. Roko – rugpjūčio 16 d.

PARAPIJOS TERITORIJA

Gyvenvietės ir kaimai:

Bliuvai, Gudaičiai, Janukiškiai, Jurgbūdžiai, Karniai, Pavingrupiai, Piečiškiai, Pranskabūdis, Ramoniškiai, Raugalai, Stoškai, Šlyžiai, Trakiniai, Tumpai, Tupikai, Valiai, Vyžpiniai, Žėgliai ir Žvirgždaičiai mstl.

Žvirgždaičių Švč. Jėzaus Širdies parapija ribojasi su:

Alksnėnų, Barzdų, Didvyžių, Griškabūdžio ir Kudirkos Naumiesčio parapijomis.

BENDRUOMENĖ

REKVIZITAI

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

Žvirgždaičių bažnytkaimis, įsikūręs prie Nenupės upės, dar apie 1920 metus buvo pravardžiuotas Kumelupiais, ir tik pastačius bažnyčią pradėtas vadinti Žvirgždaičiais. 1917 m. balandžio 25 dieną Seinų vyskupas A. Karosas parapijos kūrimą pavedė uoliam kun. P. Radžiūnui. Kun. P. Radžiūnas iš P. Lioranto ir iš Pieciškių M. Stanaičio gavo po 10 margų bažnyčios statybai. Žvirgždaičiams iš Paluobių perduota medinė bažnyčia, parapijiečiai dar nusipirko dalį miško medžiagos. Bažnyčios statyba ilgai neužtruko ir 1917 metais ji jau buvo pašventinta ir jai suteiktas Švč. Jėzaus Širdies titulas. Jau 1938 metais prie parapijos prijungta 1500 katalikų iš Naumiesčio bei aplinkiniai kaimai. Miestelyje veikė valsčius, sveikatos punktas, paštas, mokykla, pieninė, kooperatyvas ir policijos punktas. Valsčiuje buvo 237 ūkininkai ir 1682 gyventojai.

Per Antrąjį pasaulinį karą dalis miestelio ir bažnyčia buvo sudeginta. Dar špitolę buvo įsirengę pamaldoms, bet vėliau ir ją atėmė. Tačiau žvirgždaitiečiai nenuleido rankų, nors sovietinė valdžia labai varžė. Už surinktus parapijos pinigus nupirko miško medžiagų. Griškabūdyje jas paruošė, meistrai paruošė pastato karkasą ir lentas apkalimui. Visa miško medžiaga naktį atvežta į Žvirgždaičių kapines. Švintant užvirė darbas ir per tris valandas pastato griaučiai jau stovėjo. Visi, kas gyvas, vilko lentas, kalė sienas, o vakarop buvo sudėti langai ir durys. Saugumas pražiopsojo ir nesitikėjo, kad per dieną galima pastatyti bažnyčią. Visiems buvo džiaugsmo – iki ašarų. Tai įvyko 1956 m. sausio mėnesį. Ant durų buvo prikalta lenta „Lavoninė“. Pranukas Adomaitis atnešė kryželį, kurį prikalė krikštasūnis studentas komjaunuolis, ir pasakė: „Čia gyvens Kristus ir gyvuos Žvirgždaičių parapija“.

2012 m. greta senosios „vargo“ bažnytėlės kanauninko Donato Jasulaičio rūpesčiu ir pastangomis buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Bažnyčią projektavo architektas Kazys Tamošėtis. 2012 m. liepos 22-ąją bažnyčią konsekravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, dalyvaujant šioje parapijoje gimusiam vyskupui Arūnui Poniškaičiui ir iš kaimyninės Griškabūdžio parapijos kilusiam vyskupui Juozui Žemaičiui.

Iš Žvirgždaičių parapijos yra kilę: Telšių vyskupas J. Staugaitis, Seimo narys A. Staugaitis, aviacijos pulkininkas J. Liorantas, kun. A. Skeltys, kun. kankinys V. Balsys, kunigas P. Manelis, rašytoja P. Orintaitė.