Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo parapija

KONTAKTAI

Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo katedra
Vytauto g. 14, 70140 Vilkaviškis

Vilkaviškio Šv. Kryžiaus bažnyčia
Vytauto g. 14, 70140 Vilkaviškis

Raštinė ir klebonija
Vytauto g. 14, 70140 Vilkaviškis
Tel. 8 342 53393
Parapijos svetainė internete

Parapijos namai
Vytauto g. 83, 70139, Vilkaviškis
Vysk. A. Karoso g. 2, 70140 Vilkaviškis
Tel. 8 342 53446
(Šiuo metu namuose įsikūrusios Šv. Šeimos seserys)

Caritas
Gedimino g. 19, LT-70147 Vilkaviškis

Antupių koplyčia
Ramybės g. 3, Antupiai, Vilkaviškio r.

Pūstapėdžių koplyčia
Aguonų g. 1, Pūstapėdžiai, Vilkaviškio r.


PAMALDOS IR ATLAIDAI

ŠV. MIŠIOS KATEDROJE:

  • Sekmadieniais – 9, 12, 18 val.
  • Šiokiadieniais – 8 ir 18 val.
  • Šeštadieniais – 9 ir 18 val.

ŠV. MIŠIOS ŠV. KRYŽIAUS BAŽNYČIOJE

  • Sekmadieniais – 13 val.

ŠV. MIŠIOS ANTUPIŲ IR PŪSTAPĖDŽIŲ KOPLYČIOSE:

  • Kas antrą sekmadienį – 11 val.

Išpažintys klausomos prieš šv. Mišias ir šv. Mišių metu bažnyčioje.

Švč. Sakramento adoracija – pirmaisiais mėnesių ketvirtadieniais nuo 8.30 val. iki 18 val. šv. Mišių.

Gegužinės pamaldos – kasdien 17.40 val.

Birželinės pamaldos – kasdien po 18 val. šv. Mišių.

Rožinio malda – kiekvieną sekmadienį 11.20 val.; spalio mėnesį kasdien 17.30 val.

Kryžiaus kelias – gavėnios metu sekmadieniais po 9 val. šv. Mišių ir penktadieniais 17.20 val.

Rarotos pamaldos – advento metu sekmadieniais prie išstatyto Švč. Sakramento 8.20 val., šiokiadieniais 7.45 val., šeštadieniais 8.45 val.

ATLAIDAI

Švč. M. Marijos Apsilankymo – tituliniai gegužės 26 d. (keliama į paskutinį gegužės sekmadienį)
Vyskupijos globėjo šv. Antano – birželio 13 d.
Katedros konsekravimo – liepos 11 d. (keliama į pirmąjį liepos sekmadienį)

Antupių koplyčioje   Šv. Jono Krikštytojo – birželio 23 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Šv. Kryžiaus bažnyčioje Šv. Juozapo – kovo 19 d.


PARAPIJOS TERITORIJA

Vilkaviškio miestas.

Gyvenvietės ir kaimai:
Antupiai, Bačkiškiai, Baraučizna, Bardauskai, Baziliškiai, Beraginė, Bučiūnai, Degsniškiai, Didieji Būdežeriai, Didieji Šelviai, Dvarkeliai, Giedriai, Gobiškiai, Gudeliai, Karaliai, Kisiniškiai, Krūzmargis, Kumelbaliai, Lobiškiai, Lukšiškiai, Majoriškiai, Matuliškiai, Mažieji Būdežeriai, Mažieji Šelviai, Merkšiškiai, Navininkai, Ožkabaliai, Pagramdai, Paplabūdiškiai, Paramoniškiai, Pašiliai, Pavembriai, Pūstapėdžiai, Serdokai, Simanėliškiai, Skriaudupis, Steponai, Stirniškiai, Suvalkai, Užbaliai, Varpininkai, Vekeriotiškiai, Vilkiškiai, Viščiakaimis, Vižaidai, Vokiškėliai ir Znočkai.

Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo ribojasi su Alksnėnų, Alvito, Bartninkų, Didvyžių, Gižų, Keturvalakių, Lankeliškių ir Žaliosios parapijomis.


BENDRUOMENĖ

  • Liturginės grupės: Choras, vaikų chorulis, Šv. Rašto skaitovai, ministrantai, procesijos dalyviai;
  • Mokymo-katechezė grupės: vaikų rengimo Pirmosios Šv. Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentui grupės, Sužadėtinių rengimas Santuokos sakramentui;
  • Parapijos centrai: Caritas, Šeimos centras, Maltos ordino pagalbos tarnyba, Kolpingo šeima;
  • Maldos ir kitos grupės – „Marijos legionas“, Gyvojo Rožinio maldos grupė, 3 Anoniminių alkoholikų grupės, Viešpaties Jėzaus Atsimainymo maldos grupė.

REKVIZITAI

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo parapija
Juridinio asmens kodas 191298828
Adresas Vytauto g. 14, 70140 Vilkaviškis
Bankas „Luminor Bank“ AB
A. s. LT13 4010 0401 0009 1538


APIE BAŽNYČIĄ IR PARAPIJĄ

Istorija

Prienų seniūnas Steponas Pacas 1620 m. pastatė medinę bažnyčią. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. 1870 m. bažnyčia buvo pasenusi, audros nulankstytais bokštų kryžiais.

1663 m. Alvito ir Vilkaviškio klebonas buvo Jonas Pukienis Starkevičius (Joannes Pukien Starkiewicz). Matyt, tuo metu Vilkaviškio parapija buvo menka, nes su Alvitu turėjo tą patį kleboną. Tų metų bažnyčios dviejuose inventoriuose daugiausia surašyti bažnytiniai indai ir drabužiai, apie pačią bažnyčią žinios skurdžios. Minima, kad bažnyčioje buvęs 6 registrų pozityvas, pirktas klebono Adomo Starkevičiaus (dar vadinamo Adomu Jonu Pukieniu) už 500 auksinų, tačiau jį per karą paėmę prūsai. Antrą kartą pozityvą įrengęs už 600 auksinų tas pats klebonas. Jis bažnyčios sienas ir lubas papuošęs paveikslais, ir tai kainavę 300 auksinų. Šventoriaus sutvarkymas kainavęs 76 auksinus. Varpinės apkalimas lentomis – 65 auksinus. Bažnyčios vidaus paramstymas stulpais arba pilioriais, apdengimas naujais gontais kainavęs 80 auksinų. Bažnyčia turėjo 50 valdinių Jasienavičių, Rupeikų ir Masiukų kaimuose.

1870–1881 m. pastatyta mūrinė neoromaniško stiliaus dvibokštė bažnyčia. Statyba rūpinosi klebonas Antanas Lesniauskas ir vikaras Jonas Siaurusaitis. Bažnyčią 1884 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. 1906 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas M. Dabrila), perėmęs parapijos biblioteką, 1906 m. įsteigęs 8 lietuviškas mokyklas (valdžia vėliau jas uždarė). Suburtas „Žiburio“ choras. Skyrius rengė viešus lietuviškus vakarus su vaidinimais.

1926 m. įsteigta Vilkaviškio vyskupija, bažnyčia tapo katedra. Pirmasis vyskupas buvo Antanas Karosas, jo padėjėjas – vyskupas Mečislovas Reinys. 1930 m. į Vilkaviškį ir Gižus atkelta kunigų seminarija, kuriai pastatyti 3 mūriniai rūmai, 1937 m. pastatyti parapijos namai su 1000 vietų sale. 1944 m. katedra apgriauta, sudegė. Jos remontui būtų pakakę pusės metų, tačiau sovietinė valdžia katedros remontuoti neleido ir baigė ją griauti. Pamatai buvo užpilti žemėmis ir apaugo krūmais. Iš nugriautos katedros plytų pastatyti du dviaukščiai namai. Katedros vietoje įrengtas skveras.

Parapijos klebonas kun. Vytautas Gustaitis ir architektų grupė, vadovaujama prof. Vytauto Nasvyčio, 1991 m. pradėjo katedros statybą. Nuspręsta statyti naują katedrą ant senosios pamatų. Tai buvo nelengvas darbas, nes senasis katedros projektas neišlikęs. Naują statybos projektą parengė J. Palaima, remdamasis senomis nuotraukomis ir žmonių prisiminimais. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį pašventinti pamatai. Pašventinimo iškilmėse, be vysk. Juozo Žemaičio, dalyvavo šioje parapijoje darbavęsi Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius ir Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas. Į pamatą įdėta kapsulė su katedros istorija, pamatų projektu ir statytojų vardais. Vysk. Juozas Žemaitis įmūrijo pirmą akmenį.

Ne tik parapijiečių, bet ir visos vyskupijos bei geradarių iš užsienio remiami darbai vyko gana sparčiai ir buvo baigti 1998 m. pirmoje pusėje. 1998 m. liepos 11 d. naująją Vilkaviškio katedrą konsekravo vysk. Juozas Žemaitis, dalyvaujant Apaštaliniam Nuncijui arkivyskupui Erwin Josef Ender, Respublikos prezidentui Valdui Adamkui, Vilniaus ir Kauno arkivyskupams metropolitams Audriui Juozui Bačkiui ir Sigitui Tamkevičiui, Paderborno (Vokietija) arkivyskupui Johannes Degenhardt, Kelno kardinolo augziliarui vyskupui Manfred Melzer, Lyko (Lenkija) vyskupui Wojciech Ziembai, kitiems Lietuvos ir Lenkijos vyskupams, kunigams bei garbingiems svečiams ir minioms tikinčiųjų.

Architektūra

Bažnyčia istoristinė, dviejų skirtingo aukščio tūrių, dvibokštė. Turi 4 altorius. Šventorius aptvertas. Katedros šventoriuje išraiškinga skulptūra „Budavonės kankiniai“ pasakoja apie tragišką trijų kunigų žūtį 1941 m. Budavonės miške.