Vasario 11 diena – Pasaulinė ligonių diena ir Lurdo Švč. Mergelės Marijos liturginis minėjimas.
Būtent šią dieną Pasauline ligonių diena 1992 m. gegužės 13 d. paskelbė Popiežius Jonas Paulius II. Šį kasmetinį minėjimą susiedamas su tą pačią dieną švenčiamu Lurdo Švč. M. Marijos liturginiu minėjimu. Nuo to laiko krikščioniškos šalys šią dieną, drauge su popiežiumi meldžiasi už sergančius, juos slaugančius, gydančius, bei visus medicinos sektoriuje dirbančius žmones. Pirmą kartą minėtos Pasaulinės ligonių dienos pagrindinė šventė 1993 m. vasario 11-ąją vyko Lurdo šventovėje. Kitais metais pagrindiniai reginiai vyko vis kitoje garsioje Mergelės Marijos šventovėje – Fatimoje, Lorete, Gvadalupėje, Nazarete, taip pat Libano, Indijos, kitų šalių Marijos šventovėse. Nuo 2008 m. Pasaulinės ligonių dienos švenčiamos vietiniu – vyskupijų, parapijų mastu, o didieji renginiai organizuojami kas keleri metai.
Šia proga kasmet popiežius paskelbia žinią. Šiųmetėje Popiežiaus Pranciškaus žinioje – raginimas imti Jėzaus, kaip einančio į santykį ir artumą su žmogumi, pavyzdį. „Jėzus rodo veidmainystei visiškai priešingą elgsenos pavyzdį mūsų brolių ar seserų poreikių akivaizdoje. Jis siūlo sustoti, išklausyti, užmegzti tiesioginį ir asmeninį santykį su kitu žmogumi, pajausti jam ar jai empatiją bei užuojautą, leistis paliečiamam kito kančios, kad įsipareigotume jam patarnauti (plg. Lk 10, 30–35). Artumas yra tikrai brangus balzamas, teikiantis paramą ir paguodą tiems, kurie kenčia ligoje. Būdami krikščionys artumą išgyvename kaip Jėzaus Kristaus, Gerojo Samariečio, meilės išraišką: jis užjausdamas tampa artimas kiekvienam nuodėmės sužeistam žmogui. Šventosios Dvasios veikimu vienydamiesi su juo esame pašaukti būti gailestingi kaip Tėvas ir mylėti ypač sergančius, silpnuosius ir kenčiančius brolius (plg. Jn 13, 34–35).” Visą tekstą galite skaityti ČIA.
Lurdo šventovė garsėja kaip išgydymų vieta, tad šio liturginio minėjimo sąsaja itin artima pasaulinės ligonių dienos maldos intencijoms, kuriomis į Švč. Mergelę Mariją, ligonių sveikatą kreipiamasi jos globos ir užtarimo ne tik ligoniams, įvairių negalių kamuojamiems žmonėms, bet ir medicinos darbuotojams. Šią dieną Marijampolės šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje šv. Mišių aukai šia intencija vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Kartu koncelebravo vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, parapijos klebonas kun. Darius Vasiliauskas ir parapijos vikaras kun. Arnas Budrius.
Ekscelencija savo homilijoje ragino prisiminti kančioje po kryžiumi stovinčią Švč. Mergelę Mariją. „Šiandien melsdamiesi už ligonius ir medikus, kurie kasdien susiduria su kančia, prisiminkime ir Mariją, ištikimai stovinčią po Jėzaus kryžiumi. Ji nepasitraukė ir liko su mirštančiu sūnumi. Tai mums primena, jog skausmuose ir kančioje vienydamiesi kartu su Dievo Motina, kentėjusia drauge su Kristumi ir stovėjusia šalia jo po kryžiumi Golgotoje, ypatingu būdu galime tapti Atpirkimo dalininkais. Kiekvieno ligonio su tikėjimu Dievui paaukota kančia gali tapti Kristaus atperkamosios aukos dalimi, neša Dieviškos malonės vaisius, atnaujina ir sustiprina dvasioje patį besiaukojantįjį. Paaukodamas savo kančią Dievui, žmogus apaštalo Pauliaus žodžiais tariant nors ir silpnas, vienybėje su Viešpačiu tampa galingas. Tai mus testiprina, teugdo būti geresniais ir Dievui artimesniais.”