Simno bažnyčiai – 500

Nuo pat ankstaus rugpjūčio 23 d. ryto Simno mieste šurmuliavo dviejų išskirtinių progų šventiniai renginiai. Juose ne tik įprasmintas Simno kaip Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardas, bet ir iškilmingai paminėtas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios 500 metų jubiliejus. Ši bažnyčia ypatinga savo architektūra ir ilgaamžiškumu. Tai vienas seniausių statinių Užnemunėje ir vienintelė kryžminio plano renesansinė bažnyčia Lietuvoje.

Kelių dalių Simno miesto šventės programa pradėta specialiai šiai bažnyčios jubiliejaus progai išleistos knygos pristatymu. Kilme simniškio, 5 knygų apie Simną autoriaus, profesoriaus Arvydo Šeškevičiaus naujojoje knygoje „Simno bažnyčiai 500 metų“ sugulė penkis amžius trunkanti bažnyčios istorija. Knyga skirta „bažnyčios jubiliejui, čia dirbusių kunigų ir bažnyčios tarnautojų, paskyrusių savo gyvenimą Dievo tarnystei, atminimui“. Pasak autoriaus „Bažnyčia – dvasinės ramybės, žmonių vilties, palaimos, susitikimo su Dievu šventovė. Ji per visus penkis šimtmečius buvo mūsų protėvių užuoglauda sielai, kuri troško tiesos, Kūrėjo meilės, gailestingumo ir atgailos.“

Prieš iškilmingas šv. Mišias, bažnyčios šventoriuje Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas pašventino šiam jubiliejui atminti skirtą kryžių ir dalijosi prisiminimais apie Simną, kuriame dirbdamas pirmą kartą stojo į kunigų seminariją. „Man po 60 metų tenka sugrįžti čia, kur buvau jaunystėje. Tada buvau melioracijos darbų vykdytojas, aplink Simną net keturis objektus turėjau. Čia dirbdamas pirmą kartą stojau į kunigų seminariją 1959 metais. Tais metais stojančių buvo 50, priėmė tik penkis. O aš galų gale buvau priimtas po 13 metų, taigi, teko dirbti ir darbų vykdytoju, ir vyriausiuoju inžinieriumi, ir visą laiką bendravau su kunigais disidentais Juozu Zdebskiu, S.Tamkevičiumi, Alfonsu Svarinsku, todėl ir seminarijoje į mane vėliau žiūrėjo turbūt su atidumu, nes neaišku, kokių vėjų prisisėmęs“, – Simne praleistus metus prisimena J. Kauneckas.

Ąžuolinį 6 metrų aukščio kryžių bažnyčiai dovanojo Marijampolės rajono tradicinių amatų centro „Ūdrupis“ pirmininkė A. Nasulevičienė su vyru. Kryžių pagal jos užsakymą dirbino Alytaus rajone gyvenantis tautodailininkas Artūras Zienka.

Ąžuolų pynėmis ir juostomis išpuoštoje, pu­sės tūks­tant­me­čio ju­bi­lie­jų šven­čian­čioje Simno bažnyčioje šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas R. Norvila, kartu koncelebravo J. M. kard. Sigitas Tamkevičius SJ ir būrys kunigų. „500 metų bažnyčio gyvavimo sukaktis tepadeda geriau pažinti ne tik šio pastato, bet ir čia gyvenusių žmonių religines, kultūrines tradicijas, teskatina iš jų mokytis, semtis stiprybės. Garbingo Jubiliejaus šventimas tekviečia ir toliau perteikti bei puoselėti krikščioniškas vertybes, tepadeda stiprinti šio krašto žmonių ryšį su Dievu.“, – lin­kė­jo vys­ku­pas.

Mišiose ir po jų giedojo solistai Rasa Juzukonytė, Deividas Staponkus, jiems akompanavo  prof. Aušra Motuzienė. Po šv. Mišių dėkota visiems, kas prisidėjo prie bažnyčios gyvavimo ir šios šventės įgyvendinimo.

Pasibaigus iškilmei bažnyčioje, šventės dalyviai, simniškiai ir svečiai būrėsi į šventinę bendruomenių eiseną, kuri, lydima Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sau­su­mos pa­jė­gų or­kest­ro ir vėliavų, pasuko link Simno miesto aikštės. Ten šventę tęsė Aly­taus ra­jo­no Gar­bės pi­lie­čio titulo ir re­ga­li­jų įteikimo ceremonija, kurioje jas teikė Aly­taus rajo­no me­ras A. Vrub­liaus­kas. Šiomis regalijomis pagerbtas Jo Emi­nen­ci­ja kar­di­no­las Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius SJ, ku­ris, prieš penkis dešimtmečius atvyko dirbti į Simno parapiją, kur netrukus, 1972 m. kovo 19 d., Simno klebonijoje gimė pirmasis „Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čios kro­ni­kos“ numeris. Šio pogrindinio spaudos leidinio redagavimu ir leidimu rūpinosi tuometinis Simno vikaras kun. Sigitas. Už šią veiklą kunigas iš tuometinės sovietų valdžios sulaukė kaltinimų, suėmimo ir įkalinimo bausmės dešimčiai metų. Apdovanotasis kardinolas dalijosi, kad pen­ke­ri me­tai, pra­leis­ti Sim­ne, pa­li­ko gi­lų pėd­sa­ką jo šir­dy­je ir jis džiau­gia­si ga­lė­jęs su gi­liu ti­kė­ji­mu daug vai­kų pa­ruoš­ti Pir­majai Ko­mu­ni­jai. Šį pa­ger­bi­mą jis pri­ima kaip bran­gią do­va­ną ne tik sau, bet ir „daugeliui savo talkininkų, o pirmieji talkininkai kaip tik ir buvo Simno miestelio, Simno parapijos žmonės“, – džiaugėsi kardinolas.

 

Nuotr. Aldona Vaicackaitė, Rima Kazakevičienė, Auksė Čižiūtė, Rimantas Norvila