Šventosios šeimos sekmadienis, gruodžio 29-oji diena. Kalėdų šventėms išpuošta Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedra per sumos šv. Mišias prisipildė ne tik pro vitražo langus sklindančio saulės spindesio, bet ir iš gausiai susirinkusiųjų širdžių skleidžiamo viltingo džiugesio. Tikinčiųjų bendruomenė tapo neeilinio įvykio liudininku: Vilkaviškio vyskupas JE Rimantas Norvila diakono tarnystei pašventė seminaristą Tautvydą Kapcevičių ( Marijampolės šv. Pauliaus II parapija).
Susirinkusi bendruomenė su jauduliu stebėjo, kaip po vyskupo po rankų uždėjimo, konsekracijos maldos, diakono rūbais apvilktas ir su įteikta Evangelijų knyga jaunuolis prisiima tarnystę Kristui ir žmonėms. Įvykio liudytojai savo džiaugsmą lydėjo malda ir … ne kartą plojimais, o pabaigoje apipylė sveikinimų ir gėlių puokštėmis.
Iškilmėse dalyvavo Kauno kunigų seminarijos vadovai, seminaristai, kai kurių parapijų, kuriose praktikavosi būsimasis diakonas, klebonai, taip pat pašaukimo keliu lydėjusios ir palaikiusios Šventosios šeimos kongregacijos seserys.
Vyskupas Rimantas Norvila homilijoje atkreipė dėmesį į ypatingą malonę, kad šventimai sutampa su Šventosios Šeimos sekmadieniu ir kvietė įsiklausyti į šios dienos Dievo žodį apie šeimą. Pirmiausia, sakė, norįs pasidalyti džiaugsmu su Tautvydo šeimos nariais, kad jie turėdami dvasinį pagalbininką išganymo kelionėje, palydėtų jį nuolatine malda, palaikymu, solidarumu. „Džiaukimės, kad brolis Tautvydas atsiliepė į Kristaus kvietimą pasišvęsti kunigiškai tarnystei. Melskime visi drauge jo būsimai tarnystei Viešpaties malonės vis labiau suprasti tos tarnystės prasmingumą, ypatingumą ir svarbumą,“- sakė ganytojas.
Jo Ekselencija pabrėžė, kad diakonystė yra viena iš labai svarbių tarnysčių Bažnyčioje, iš pašvęstojo reikalauja vidinės tvarkos, pamaldumo, „diakonystė, kylanti iš Dievo malonės, yra dovana visai Bažnyčiai, visos Dievo tautos labui“. Ganytojas priminė antrąją Kalėdų dieną minėto šventojo Stepono – pirmojo už tikėjimą nužudyto krikščionio – pavyzdį. Nors gyvename ramioje, laisvoje, taikioje šalyje, tačiau per šv. Stepono kankinystę esame įspėjami, jog ne tik pirmaisiais amžiais, bet ir šiais laikais kiekvienas priėmęs šventimus sutinka ne tik daug palankumo, bet ir priešiškumo. Šv. Stepono kankinystė moko ištikimybės savo pašaukimui ir Kristui. Tad labai svarbu iš Viešpaties ateinančio pastiprinimo įgauti geranoriškumo, atlaidumo, kai susiduriama su priešiškumu ir neapykanta. Ganytojas kvietė melsti, kad šventinamojo diakono Tautvydo tarnystės esmė būtų: blogį nugalėti gerumu, meile. Taip pat šia proga kvietė prašyti Dievą, kad Bažnyčiai ir Vilkaviškio vyskupijai suteiktų daugiau pašaukimų kunigiškai tarnystei ir pašvęstajam gyvenimui.
Iškilmių pabaigoje vyskupas R. Norvila dėkojo visiems kartu besimeldusiems vyskupijos katedroje. Taip pat paskelbė, kad diakoną Tautvydą Kapcevičių tarnystei skiria į Aleksoto Šv. Kazimiero parapiją.
Pašventintasis diakonas Tautvydas dėkojo vyskupui, seminarijos rektoriui, katedros klebonui už suteiktus šventimus, mokslo žinias, pamokymus, surengtą šventę. Visiems dalyvavusiems dėkojo už šio sekmadienio maldas, taip pat labai prašė maldos bendrystės ir kiekvieną kitą dieną.
Birutė Nenėnienė
Nuotraukos Ramunės Kuprienės
