Žengiame į Gavėnios laiką

Vasario 17 d. šiemet – Pelenų trečiadienis. Juo pradedame kelionę Gavėnios laike. Tai keturiasdešimt dienų, skirtų pasiruošti Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo – Velykų šventei. Gavėnia prasideda Pelenų diena, kurioje atgailos ženklan krikščionys pasibarsto galvas pelenais, ir baigiasi sulig Didžiojo ketvirtadienio Paskutinės Kristaus vakarienės Mišių pradžia, kuomet prasideda Didysis Velykų Tridienis. Pelenai – atgailos ženklas, išreiškiantis žmogaus kaip nusidėjėlio būseną. Žmogus tokiu būdu išoriškai išpažindamas savo kaltę Viešpačiui, kartu išreiškia ir savo vidinį pasitikėjimą Dievo Gailestingumu.

Gavėnios kelionėje esame kviečiami keliauti su atgailos darbais – ­malda, pasninku ir išmalda. Pasninko prasmėje telpa ir atgaila ir dėmesys stokojantiems, vargšų šelpimas. Taip pat esame kviečiami susilaikyti nuo pasilinksminimų ir nuo viso, kas žeidžia ar iškreipia žmogaus santykį su Dievu ir su savo artimu. Gavėnios atgailos tikslas – atitaisyti savyje tai, kas traukia į nuodėmę ir skatinti tai, kas veda į gėrį. Plačiau apie pasninką ir jo prasmes – Lietuvos Vyskupų Konferencijos Instrukcijoje dėl atgailos ir pasninko dienų.

Krikščionims gavėnia yra ir tas keturiasdešimties dienų pasitraukimas į dykumą. Pasitraukimas į išbandymų ir apsivalymo laiką kartu su Jėzumi. KBK 540 primena: „Jėzaus gundymas rodo, kad Dievo Sūnus yra visai ne toks Mesijas, kokiam būti Jam siūlo šėtonas ir kokio trokšta žmonės (Plg. Mt 16, 21–23). Dėl to Kristus nugalėjo gundytoją mūsų labui: „Mes gi turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip mėgintą, tačiau nenusidėjusį“ (Žyd 4, 15). Bažnyčia kiekvienais metais tose keturiasdešimt Gavėnios dienų jungiasi į buvimą kartu su Jėzumi toje dykumoje, kurioje galime dar labiau ir dar giliau panirti į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus slėpinio gelmes.

Gavėnią išgyventi su meile šiemet mus kviečia ir popiežius Pranciškus. Savo žinioje Gavėnios proga popiežius taip mus skatina mylėti: „Meilė džiaugiasi matydama kitą augant. Todėl ji kenčia, kai artimas vargsta: yra vienišas, ligonis, benamis, niekinamas, stokojantis… Meilė yra širdies polėkis, skatinantis pranokti save ir kuriantis dalijimosi bei bendrystės ryšį.“ Visą žinios tekstą galite skaityti čia.