Caritas organizacijos tikslas tarnauti vargstantiems ir stokojantiems, kaip moko Kristus:‘‘ Juk aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas mane aprengėte, ligonis mane aplankėte, kalinys atėjote pas mane… Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“. (Mt 25, 34-40)
Liepos 28-ąją Kalvarijos Švč. M. Marijos Vardo bažnyčioje buvo paminėtas parapijos Caritas veiklos 30-mečio jubiliejus. Šventė prasidėjo Šv. Mišiomis už gyvus ir mirusius karitiečius, prašant Dievo malonių gyviesiems ir amžinybės šviesos mirusiesiems. Malonė ir noras pasiaukojančiai tarnauti artimui, ateina iš artimo santykio su Viešpačiu Jėzumi. Būtent Šv. Mišiu metu Jis būna arčiausiai savo Žodžiu ir Kūnu, todėl Juo stiprinami ir galime eiti šios tarnystės keliu.
Po Šv. Mišių buvo trumpa sveikinimo programa. Parapijos klebonas Algirdas Žukauskas priminė Kalvarijos Carito istoriją, tarė padėkos ir sveikinimo žodžius Carito darbuotojams. Dėkojo už pasiaukojančia tarnystę. Taip pat žodį tarė Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis, padėkojo už gražią ir prasmingą veiklą. Buvo įteiktas padėkos raštas ir gėlės Kalvarijos parapijos Caritas skyriaus vadovei Jūratei Sinkevičienei už nuoširdumą ir atsidavimą savo darbe. Vadovė negailėjo gražių padėkos žodžių parapijos klebonui, savivaldybės merui, kartu dirbantiems darbuotojams ir visiems parapijiečiams už paramą Caritas veiklai.
Toliau šventė buvo tęsiama parapijos Jaunimo namuose. Sėdėdami prie bendro pietų stalo, dalinosi savo mintimis ir džiaugsmais, džiaugėsi bendryste. Visi buvo nustebinti netikėta ir malonia staigmena. Edukacinę pamokėlę apie žvakių iš bičių vaško liejimą pravedė viešnia Rasa Žibūdienė, buvo suteikta galimybė patiems pasigaminti savo jubiliejinę vaškinę žvakę. Vėliau prie kavos puodelio ir gabalėlio pyrago, atsisveikindami, linkėjome vieni kitiems meilės ir ramybės širdyse, kreipėmės malda i mūsų gerąjį Viešpatį, kad ir toliau būtų kartu šioje nelengvoje mūsų tarnystėje.
Lina Ramanauskienė