Rugpjūčio 1 d. Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijoje vyko didžiulės iškilmės – švenčiami šv. Onos atlaidai ir minimas bažnyčios 200 m. jubiliejus. Per šiuos metus  Dzūkijos krašto darbštūs, nuoširdūs ir kūrybingi, narsūs ir kovingi žmonės rašė savo laikmečio metraštį. Tai karų ir laisvės atokvėpį, kančią ir vargą, meilę ir džiaugsmą išgyvenusių, tikėjimą ir tradicijas išsaugojusių žmonių asmeninės patirties rūbais apvilkta istorija. Idant vilties žiburiu šviečianti atmintis rastų atliepą šiandienos ir ateities žmonių širdyse, buvo rašoma  knyga „Leipalingio bažnyčia 1821–2021 m.“ Šventinėje dienotvarkėje pirmiausia ir buvo pristatytas jos signalinis egzempliorius. Knygos redaktorė Lionė Lapinskienė, jai talkinanti muziejininkė Laima Žukauskaitė papasakojo leidinio turinį ir apibendrino: „Tai kitokia knyga – pastangos pateikti bažnyčios istoriją per kunigų, žmonių paliudytus faktus… Knyga skirta pagarbai, bet ne pasididžiavimui“. Dėl naujai gautų istorinių faktų, kurie būtini papildymui, galutinai knyga bus išleista ir pristatyta per parapijoje vyksiančius Žolinės atlaidus.

Gausiai susirinkę pilgrimai – parapijiečiai, po Lietuvą išsisklaidę žemiečiai, svečiai iš Garliavos, Punsko, Seinų vietovių meldėsi Rožinį, kurį vedė Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos ( PJMD) parapijos skyriaus vadovė Saulė Rutkauskienė. Prieš šv. Mišias Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pašventino šv. Juozapui skirtą koplytstulpį. Jo autorius tautodailininkas Vidmantas Kaminskas. Buvo perskaitytos tai progai skirtos maldos. Išsakyti maldavimai melsti Dievą, kurių atliepą kalbėjo visi maldininkai: „Šv. Juozapui užtariant, gelbėk mus Viešpatie!“

Šv. Mišias koncelebravo ir pamokslą sakė vyskupas R. Norvila. Celebravo vyskupijos generalvikaras monsinjoras Gintautas Kuliešius, Lazdijų dekanato dekanas kun. Nerijus Žvirblys, 5 svečiai kunigai ir du diakonai. Gražiai, skambiai giedojo Seinų bazilikos lietuvių choras, vadovas Vytautas Grigutis. Jaudinančiai lietė širdį…

Pamokslo pradžioje Jo Ekscelencija priminė Leipalingio bažnyčios istoriją. Pati pirmoji katalikų – buvo pastatyta 1611 m. Dabartinės statybos pražia – 1806 m. Konsekruota 1821 m. Jos statyba rūpinosi Vilniaus kapitulos kanauninkas kunigas Antanas Kruševskis. Jis ir palaidotas bažnyčios rūsyje. Vėliau kitų klebonų ir parapijiečių rūpesčiu buvo pertvarkytas bažnyčios altorius, pastatyta ir šiandien esanti varpinė. Kartu su šalia esančia Šv. Agotos koplyčia, viskas aptverta šventoriumi ir sudaro autentišką architektūrinį ansamblį ir jau du amžius išlieka svarbiausiu akcentu Leipalingyje.

Visa tai gyvai liudija, jog Dievas leipalingiečių, čia gyvenusių kartų  gyvenime buvęs ir esantis labai svarbus. Buvimas su juo yra prasmingas, sustiprintas amžinojo gyvenimo viltimi. Kaip ir su tuo sietini svarbiausi gyvenimo įvykiai – krikštas, santuoka, laidotuvės, metinės šventės ir kitos progos.

Daugybei čia gyvenusių žmonių kartų tikėjimą, vertybes, gyvenimo pamokas stiprinęs bažnyčioje skelbtas Dievo Žodis. Jiems daug kartų girdėti ir šiandien Evangelijoje  perteikti Jėzaus žodžiai: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.“ (Jn 6,35) Dėl to jie savo dvasią maitinę Švč. Jėzaus Kūnu ir Krauju. Visa tai supratę, jog tik būnant artumoje su Viešpačiu, nepasiduosiantys blogiui, tapsiantys geresni artimui, gailestingesni vargstantiems, išlaikysiantys santarvę šeimose.

Vyskupas jubiliejaus proga Leipalingio parapijiečiams linkėjęs prisiminti, jog Dievo namai visais amžiais yra ypatinga susitikimo su Viešpačiu vieta. Čia Dievas pasiliekantis Švenčiausiame Sakramente. Čia skelbiamas Dievo Žodis esantis aktualus ir atsakantis į svarbiausius gyvenimo klausimus. „Simboliškai galėtume sakyti, jog ši bažnyčia yra Leipalingio parapijos širdis ir siela. Taip priimama ji tebus šviesus, viltingas ženklas, liudijantis apie Dievo gerumą žmogui. < …> tekviečia prisiminti, jog žmogus pašauktas ne tik žemiškam gyvenimui, bet ir nesibaigiančiam, laimingam gyvenimui… Amžinojo Tėvo namuose“, – kvietė vyskupas.

Nors šiandienos aplinkoje yra daug nelengvų klausimų, kaip ir virusai, ir atvykėliai, bet pamokslininkas raginęs viltingai priimti tai, ką per bažnyčią gauname savo gyvenimui ir išganymui, ir linkėjęs: „Tesustiprina ir šis jubiliejus mūsų tikėjimą, viltį, teskatina būti gerais, Dievą ir artimą mylinčiais žmonėmis“.

Po šv. Mišių buvo garbinamas Švč. Sakramentas procesija aplink bažnyčią. Šv. Mišias transliavo LRT plius. https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000160648

Pasibaigus Eucharistijos iškilmei, sveikinimų programą vedė Ingrida Griniūtė. Pirmiausia kalbėti pakvietė leipalingietį kun. Robertą Grigą. Jis priminė, jog vienas iš gražiausių žmogaus jausmų yra dėkingumas, dėkojimas. „Ir kiek yra dėkingumo, tiek yra ir žmoniškumo.“ Jis išsamiai, poetiškai, atskleidė parapijoje tarnavusių kunigų ir jos žmonių kovos už laisvę, tikėjimą, jų meilės, bendrystės istoriją. Už tai, ką jis priminė, vardijo, ragino dėkoti.

Sveikinimus ir linkėjimus išsakė Seimo narys Zenonas Streikus, Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius, Leipalingio bendruomenės, parapijos atstovai. Sveikinimų ceremoniją papuošė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistės Ritos Preikšaitės angelišku balsu atliekamos giesmės. Jai vargonais akomponavo Kauno valstybinio muzikinio teatro choro koncertmeistrė Beata Vingraitė-Andriuškevičienė.

Aikštėje prie bažnyčios vyko kermošius. Koncertavo „Seirija“ ir „Savi“ kapelos.

 Alvyra Grėbliūnienė