Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 50 metų jubiliejaus renginiai gegužės 28 dienos rytą Kybartuose prasidėjo šv. Mišių auka Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje. Baigėsi gerokai po pietų taip pat bažnyčioje, pasineriant į Kybartų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestro „Kybartai“ ( vadovas Donatas Ziegoraitis) dieviškai skambias melodijas. Muzikinius kūrinius jungiančius ir papildančius sakralius tekstus parinko ir skaitė Kultūros centro renginių organizatorius Mindaugas Bučinskas. Iškilmėse gausiai dalyvavo kybartiečiai, nemažai pogrindinio leidinio leidėjų bei platintojų, rajono meras Algirdas Neiberka, Lietuvos Respublikos ministrės pirmininkės patarėja kultūros klausimais dr. Gabrielė Žaidytė, LR Vyriausybės kanceliarijos patarėja Diana Varnaitė ir kiti svečiai.
Eucharistijos šventimui vadovavo Vilkaviškio vyskupas Jo Ekscelencija Rimantas Norvila. Padėkos maldą Viešpačiui už laimėtą tikėjimo ir laisvės kovą prie altoriaus celebravo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, Kybartų parapijos klebonas kun. Jonas Cikana, altarista kun. Vaclovas Stakėnas, kilimo kybartietis Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos klebonas kun. Antanas Mickevičius, Vilkaviškio dekanato dekanas kun. Virginijus Gražulevičius. Šeštinių šventei pritaikytos homilijos pradžioje kardinolas Sigitas Tamkevičius dėkojo Dievui už galimybę šioje Kybartų bažnyčioje, kurioje pirmąjį pamokslą sakė prieš 47 – erius metus, vėl pasidalyti viena kita mintimi apie tai, kad Jėzaus žengimas į dangų kviečia pamąstyti savo pačių gyvenimo kelią, amžinojo gyvenimo viltį. „Amžinojo gyvenimo laukimas skatina žmogų šiame laikiname gyvenime padaryti kuo daugiau gerų darbų. Sekuliaraus pasaulio įtakai nelengva atsispirti. Išlieka nesutrikę tik tie, kurie reguliariai maitinasi Dievo žodžiu bei Eucharistija ir ištikimai laikosi Jėzaus parodyto kelio, – kalbėjo kardinolas. – Anuomet, prieš 50 metų, išgyvenome priespaudą. Tikėti į Dievą ir krikščioniškai gyventi buvo didelis iššūkis. Buvo didelė pagunda susitaikyti su priespauda ir džiaugtis tais tikėjimo trupiniais, kuriais leido maitintis sovietinė valdžia. Tačiau mums švietė Amžinosios tėvynės perspektyva ir šios šviesos įkvėpti gynėme ir kovojome už savo krikščioniškąją egzistenciją. Šiandien smagu pripažinti, kad ne tik subrendę kybartiečiai, bet ir vaikai turėjo drąsos viešai priimti savo tikėjimą.“
Po šv. Mišių dar gausiau nei bažnyčion žmonės rinkosi prie klebono Jono Cikanos iniciatyva iškilusios meninės kompozicijos „Kristus su vaikais“, skirtos LKB Kronikos 50 – mečiui atminti. Po bendros maldos paminklą pašventino kardinolas Sigitas Tamkevičius. Kybartų seniūno Romo Šunoko žodžiais ir gėlėmis pagerbtas kompozicijos autorius žinomas Sūduvos krašte tautodailininkas Vidas Cikana pasidalijo širdies balsu, ką jam reiškė prisiliesti prie įamžinimo tokio reikšmingo reiškinio kaip LKB Kronika. Klebonas dėkojo visiems prisidėjusiems ir rėmusiems paminklo pastatymo darbus. Džiaugsmingą, dvasingą nuotaiką praturtino parapijos jaunimo giesmės.
„Ar šiandien reikalinga Kronika, ar reikalinga prisiminti ta prieš 50 metų buvusi Kronika, ar ji aktuali šiandieną, ar bus aktuali ateityje? Aš galvoju, kad Kronika nėra leidinys. Kronika tai yra tikėjimas, yra šviesa, yra viltis,“- pristatydamas konferencinę renginio dalį ir ją moderavęs Kybartų kultūros centre susirinkusiųjų klausytojų mąstyseną žadino seniūnas Romas Šunokas. Į gilesnį susimąstymą klausantis pranešimų palydėjo kybartietės Rimos Gliaubicienės smuiku pagrota muzikinė įžanga.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius savo pranešime kalbėjo apie Kronikos ištakas, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl buvo ryžtasi leisti pogrindinį leidinį, kuris žmones informuotų, palaikytų krikščionišką sąmoningumą, drąsą. „ Kažkam reikėjo imtis iniciatyvos. Nebuvau nei gudriausias nei drąsiausias. Mano privilegija buvo, kad buvau jaunas ir ėmiausi iniciatyvos su kauniečio Petro Plumpos pagalba. Mums buvo labai svarbu, kad kaip nors Kronika pasiektų Vakarus, prasiskverbtų pro geležinę uždangą. Ir koks buvo didelis džiaugsmas, kai gegužės mėnesį Amerikos balsas paskelbė, kad Vakaruose gautas pirmas Kronikos numeris. Supratome, kad pasiekėme savo tikslą, kad apie mus žinos laisvas pasaulis, o jeigu jie žinos ir kalbės, tai gal sovietinė valdžia bus atsargesnė ir turėsime truputį daugiau laisvės. Tuoj pat po Kronikos pasirodymo KGB iškėlė baudžiamąją bylą – kaip jie įvardijo – šmeižikiškam leidiniui Kronikai. Prasidėjo kratos suėmimai. Kardinolas kalbėjo, kaip buvo svarbu Kronikos leidybai susibūrę ištikimi ir patikimi žmonės, seserys vienuolės. „Tarp kybartiečių jaučiausi kaip turintis reikalingų pagalbininkų ir jeigu ne tie pagalbininkai, tai Kronikos leidimas būtų neįsivaizduojamas“, – akcentavo . Kronika turėjo pagalbininkų ne tik čia, Lietuvoje, bet ir Maskvoje disidentų. Kronikos įtaka ir sklaida neįsivaizduojama be talkininkų Vakaruose“.
Devyniolika Kronikos numerių išleista Simne, o nuo 1975 metų – 62 numeriai dienos šviesą išvydo Kybartų klebonijos pusrūsyje. „Tai Kybartai išlieka pačia svarbiausia Kronikos leidimo vieta. Esu labai dėkingas Viešpačiui už Kronikos idėją, už Apvaizdos globą. Dėkingas Viešpačiui už tuos visus žmone, kurie talkino daugiau ar mažiau ir visapusiškai rėmė. Taigi Kybartų parapija mano kaip dvasiškio širdyje turi labai daug vietos,“- sakė kardinolas Sigitas Tamkevičius.
Diplomatė, Lietuvos ambasadorė Danijoje ir Islandijos Respublikai Gintė Bernadeta Damušytė- Damušis kalbėjo apie LKB Kronikos vaidmenį užsienyje. Prelegentė pasakojo, kaip prie Lietuvių katalikų religinės šalpos kunigo Kazimiero Pugevičiaus iniciatyva įsteigtas informacijos centras įvairiais keliais ir būdais LKB Kroniką pristatydavo tarptautinei auditorijai, siekiant paveikti viešąją nuomonę. Pasak pranešėjos, Kronika pasirodė labai lemtingu momentu, per šaltąjį karą. Ji padėjo išeivijai suprasti padėtį Lietuvoje ir tam tikra prasme Kronika telkė išeivius. Kronikos žinios tiesiog tapo orientyru Lietuvos laisvės bylos garsinimui.
Mokslų daktaras istorikas Arūnas Streikus pasidalino įžvalgomis apie Kronikos reikšmę prieš penkiasdešimt metų ir dabar. Sakė, kad Kronikos jubiliejiniai metai jam svarbūs ir reikšmingi tuo, kad suteikia progą praeiti Kronikos atminties keliu, tomis vietomis, kurias žinojo iš dokumentų, iš šaltinių. „ Mano požiūriu, vienas iš Kronikos laimėjimų ir gal nuo pat pradžių sąmoningai išsikeltų uždavinių buvo pramušti sieną – tą tylos, izoliacijos sieną, ne tik fizinę sieną, bet ir sieną galvose,“- svarstė istorikas ir pasidalijo įžvalga, kad į dvidešimtojo amžiaus istoriją LKB Kronikos leidybos sėkmė įsirašo kaip Lietuvos ar lietuvių pergalė informaciniame kare.
Sesuo Bernadeta Mališkaitė, viena iš pagrindinių LKB Kronikos bendradarbių, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos narė, Laisvės premijos laureatė dalijosi prisiminimais apie Kybartų parapijos tikinčiųjų laikyseną, kaip ji kardinaliai pasikeitė po 1983 metų gegužės 6 dienos suėmus kleboną Sigitą Tamkevičių. Gyvais pavyzdžiais, publikuotais tų metų Kronikos numeriuose priminė Kybartuose išgyventą pilietišką neginkluotą pasipriešinimą. Arešto faktas parapijai ir miesteliui tikrai buvo iššūkis susitelkti maldoje ir veiklose.
Kiekvieno mėnesio 6 dieną žmonės rinkdavosi melstis už kalinius. Vaikai, jaunimas slapta šventė tautines šventes, buvo ir kitų pasipriešinimo formų.
Po pasisakymų liko kiekvienoje širdyje liko daug pamąstymų ir dėkingumas tiems, kurie prieš penkiasdešimt metų parodė didžiulį pavyzdį visam pasauliui.
Respublikos Seimui šiuos metus paskelbus LKB Kronikos metais, kardinolo Sigito Tamkevičiaus iniciatyva fondui „Bažnyčios kronika“ ir LR Krašto apsaugos ministerijai remiant buvo išleistas proginis medalis, skirtas leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ 50- mečiui. Po konferencijos kardinolas pastebėjo, kad be galo daug žmonių yra verti jį gauti. Tačiau šiems įvykiams atminti išleista šimtas egzempliorių. Šiuos pagarbios atminties ženklus Jo Eminencija įteikė grupei kybartiečių. Už nemažai jų, jau išėjusių pas Viešpatį, atsiėmė vaikai. Niekas neslėpė dėl jaudulio ir vidinio džiaugsmo ištryškusių ašarų.
Kultūros centras paprašė keliolikai minučių pasilikti salėje ir pasižiūrėti premjeros – jų sukurto trumpo filmuko „Kronika“, prie kurio su labai didele atsakomybe ir kūrybiškumu susitelkė visas kolektyvas (pagrindiniai generatoriai Žydrūnė Gudiškienė ir Mindaugas Bučinskas). Filmuką galima pasižiūrėti yuotube.
Kultūros centre renginio metu buvo eksponuojami Kronikos originalūs leidiniai, kalintų žmonių laiškai, rašomoji mašinėlė, kuria buvo spausdinama Kronika. Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje iki birželio vidurio galima pasižiūrėti Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų bei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos parengtas kilnojamas ekspozicijas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ ir „Tikėjimas ir Laisvė: Laisvės premijos laureatai“
Birutė Nenėnienė
Birutės Nenėnienės nuotr.
