Apie savo sprendimą popiežius Pranciškus praneša gruodžio 8-ąją paskelbtu apaštališkuoju laišku „Patris corde“ („Tėvo širdimi“). Šv. Juozapo metai skelbiami šiemet minimos šv. Juozapo paskelbimo Bažnyčios globėju 150 metų sukakties proga. Visuotinės Bažnyčios globėjo titulą šv. Juozapui suteikė popiežius Pijus IX 1870 m. gruodžio 8 d. paskelbta bule „Quemadmodum Deus“.
Šį antradienį, gruodžio 8-ąją, paskelbto popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo laiško „Patris corde“ fone yra COVID-19 pandemija, kuri, kaip rašo Pranciškus, verčia mus matyti tuos paprastus žmones, kurie, nebūdami dėmesio centre, kasdien su nepaprasta kantrybe liudija viltį. Nors šv. Juozapas gyveno santūrų, kone nuo žmonių akių paslėptą gyvenimą, jis buvo neprilygstamai svarbus išganymo istorijos veikėjas. Jis buvo Šventosios šeimos tėvas, savo tėvystę pavertęs meilės auka, tarnavimu į pasaulį atėjusiam Mesijui.
Pasak Pranciškaus, šv. Juozapas šiandien ypatingai aktualus mums duodamu atvirumo kitiems, svetingumo pavyzdžiu. Juozapas yra „priimantis tėvas“ pirmiausiai dėl to, kad be jokių išankstinių sąlygų priėmė Mariją ir su ja susijusį didįjį Dievo planą. Marijos sutuoktinis, pasitikėdamas Viešpačiu, priima savo gyvenime sutinkamus įvykius su drąsiu tikėjimu, kuriuo jį apdovanojo Šventoji Dvasia. Per šventąjį Juozapą kiekvienam iš mūsų šiandien Dievas sako: „Nebijok!“.
Savo apaštališkajame laiške „Patris corde“ Pranciškus rašo apie šv. Juozapą kaip žmogų, apdovanotą drąsiu kūrybingumu, sugebančiu gyvenime patiriamus sunkumus paversti galimybėmis, nauja pradžia. Jam, kaip ir visiems pasaulio šeimų tėvams, teko susidurti su konkrečiomis savo šeimos gyvenimo problemomis, tačiau kiekvieną kartą jis jas sprendė drąsiai pasitikėdamas Dievo apvaizda. Juozapas, sąžiningas stalius, taip pat mus moko darbo orumo, džiaugsmo, kurį patiria žmogus, valgydamas savo rankomis sau ir savo šeimai uždirbtą duoną.
„Tėvu ne gimstama, bet tampama“, – tęsia Pranciškus, savo laiške primindamas vieną esminių tėvystės aspektų – atsakomybę už vaikų ugdymą. Deja, šiandieninėje visuomenėje labai dažnai matome jaunosios kartos žmones, kurie elgiasi ir mąsto taip, tarsi būtų našlaičiai. Juozapo pavyzdys labai reikalingas šiandieniniam pasauliui, kuris dažnai painioja autoritetą ir autoritarizmą, tarnavimą ir pataikavimą, paguodą ir priespaudą, meilę ir materialinį aprūpinimą. Šiandien pasauliui kaip niekad reikia tėvo.
Kartu su popiežiaus Pranciškaus apaštališkuoju laišku „Patris corde“, kuriuo skelbiami šv. Juozapo metai, paskelbtas ir Dieviškojo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos dekretas dėl visuotinių atlaidų. Šv. Juozapo metais visuotinius atlaidus bus galima gauti kovo 19-ąją ir gegužės 1-ąją, tai yra Šv. Juozapo – Šventosios šeimos ir Visuotinės Bažnyčios globėjo ir šv. Juozapo darbininko švenčių dienomis, o taip pat kitomis dienomis šeimoje kalbant rožinio maldą, dalyvaujant rekolekcijose arba medituojant „Tėve mūsų“ maldą, darant artimo darbus, meldžiant šv. Juozapo užtarimo persekiojamiems žmonėms ir dirbantiesiems.
(Šaltinis – Vatican News)