Sekmadienį, kai Katalikų bažnyčia minėjo pasaulinę Misijų dieną, Alvito šv. Onos parapijos klebonas Vytautas Kajokas į padėkos šv. Mišias sukvietė parapijiečius, bažnyčios statytojus ir rėmėjus. Tai jau buvo tryliktasis sekmadienis, kai Dievas garbinamas naujojoje Alvito bažnyčioje, konsekruotoje šiemet, liepos 26-ąją, per onines.
Vilkaviškio vyskupui JE Rimantui Norvilai vadovaujant šv. Mišias kartu aukojo generalvikaras monsinjoras Gintautas Kuliešius, prelatas Vytautas Gustaitis, parapijos klebonas Vytautas Kajokas.
„Mes visuomet dėkojame Dievui už jus visus, prisimindami jus savo maldose, nuolat minėdami mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje jūsų tikėjimo darbus, meilės pastangas bei vilties ištvermingumą dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus“( 1Tes1,2-3) – šiais Šv. Rašto žodžiais pasirinktą homilijos temą apie dėkingumą pradėjo vyskupas R. Norvila. Ganytojas kalbėjo apie tai, kad kiekvienas žmogus per gyvenimą daug ką gauna dovanai, tiesiog iš kito žmogaus gerumo. Tokios geranoriškos, neatlygintinos pagalbos daugiausia gaunama artimų žmonių tarpe – šeimoje. Žmonių tarpusavio bendrystė, o ypač ta, kuri grįsta tarpusavio meilės ryšiais, skatina vienas kitam daug ką dovanoti, nesiekiant jokio atlygio. Panašiai kai tėvai vaikus šeimoje, tik daug dosniau mus įvairiopai apdovanoja ir Dievas. Jo dovanos kiekvienam žmogui yra labai didelės, tai gyvenimo ir atpirkimo dovanos. Ganytojas pabrėžė, kad sakramentinės malonės paprastai teikiamos Dievo namuose. Už naujai iškilusią Alvito bažnyčią ne kartą dėkota statybų rėmėjams ir statytojams, tačiau, anot vyskupo, svarbu padėkoti ir Dievui, kuris paskatina mus geriems norams, siekiams ir darbams. Mūsų bendravime su Dievu yra labai svarbu supratimas, kiek daug visko iš Jo gauname. Be dėkingumo mes atitolstame nuo Kūrėjo.
Po homilijos vyskupas Rimantas Norvila pašventino naujus akcentus bažnyčioje: Šv. Onos ir Šv. Kazimiero paveikslus. Juos nutapė iš Vilkaviško kilęs kėdainiškis dailininkas Bronius Rutkauskas. Klebonas V. Kajokas nuoširdžiai dėkojo visiems rėmėjams, atskirai – šv. Mišiose dalyvavusiam mecenatui Vilkaviškio rajono garbės piliečiui Arvydui Paukščiui su žmona Gražina, statytojams Jonui, Viliui ir Rokui Urbonams. Už vadovavimą šv. Mišių aukai – vyskupui R. Norvilai ir kartu besimeldusiems dvasininkams bei visai bendruomenei, parapijos svečiams. Atskiros padėkos nusipelnė skambiais balsais sutvirtėjęs parapijos choras, kuriam dirigavo Aurika Kajokaitė.
Bažnyčios prieangyje veikė Alvito bibliotekininkės Angelės Blažaitienės anksčiau paruošta nuotraukų paroda apie bažnyčios statybų istoriją iš klebono kun. V. Kajoko archyvų.
Šį šventadienį šventovė susirinkusius nudžiugino ir kitais pastebimais naujais akcentais: šildomų patalpų jaukumu, žaidimų kampeliais vaikams, naujomis klausyklomis.
Spalio 17- oji – šios parapijos gimtadienis, jau 403 –asis. Šv. Onos Alvito parapija Įkurta 1617 m. spalio 17 d. karaliaus Zigmanto Vazos fundacijos aktu. Pirmoji medinė bažnyčia Alvite iškilo 1615 m., mūrinė – 1824 metais. Pastaroji nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą, buvo atstatyta, tačiau per Antrąjį pasaulinį karą stipriai apgriauta, sovietmečiu buvo sulyginta su žeme. Per septyniasdešimt metų tikintieji Viešpatį garbino Gauronskių koplytėlėje įkurdintuose maldos namuose.
Tą šventadienį jaukioje naujoje šventovėje besimeldžiant už aplinkos erdvei atvirų didžiulių langų rudeninio vėjo gūsiuose šėlo gelsvėjančių medžių lapai. Taip, tarsi skraidintų protėvių įmelstus vilties ir tikėjimo testamento rašmenis mūsų laikmečio žmonėms.
Birutė Nenėnienė
Autorės nuotr.
